Filmas | Ulrike Ottinger Paryžiaus kaligramos (Paris Calligrammes)

Ulrike Ottinger prieš savo paveikslą „Allen Ginsberg“, Paryžius, 1966 Nuotr. (fragmentas): © Ulrike Ottinger

Tr, 2020.11.04 -
Sk, 2020.11.22

Virtualioji kino salė

Goethe’s salonas Scanoramoje

2019, 129 min., Vokietija, Prancūzija

Režisierė, scenarijaus autorė ir operatorė: Ulrike Ottinger
Kompozitorius: Timothée Alazraki
Prodiuseriai: Thomas Kuffus, Cornelia Theune
 
6-ojo dešimtmečio Paryžius – avangardo sostinė ir naujos kartos menininkų bei intelektualų biotopas. Dvidešimtmetė Ulrike Ottinger atvyko į jį, vedama troškimo kurti, ir ateinančius dvidešimt metų šį miestą vadino savo namais. Klaidžiodama tarp knygynų, koncertų salių, teatrų, kino teatrų, muziejų ir kavinių, vokiečių dokumentinio kino grand dame tyrinėja savo atminties žemėlapį ir jame ryškėjančius praeities Paryžiaus kontūrus – meninio ir politinio gyvenimo sceną, kurioje ne tik skleidėsi naujos idėjos, bet ir siautė XX a. demonai.
 
Ulrike Ottinger yra vokiečių dokumentinio kino režisierė, scenaristė, tapytoja, fotografė, keliautoja, dėstytoja. Jau pirmuosiuose jos filmuose atsiskleidžia savitas nelinijinis pasakojimo būdas ir estetiškai paveikios vaizdų kompozicijos. U. Ottinger jungia vaizduotės galią, amatininkišką kruopštumą ir techninę meistrystę. 1986 m. jos filmas „Kinija. Menai. Kasdienybė“ įvertintas Vokietijos kino kritikų apdovanojimu. 2007 m. tas pats apdovanojimas Dokumentinio kino kategorijoje režisierei įteiktas už darbą „Prateris“. Berlyno kino festivalyje režisierei buvo įteikta „Berlynalės kamera“ už išskirtinį indėlį į kino meną.
 
Festivaliai:
Berlyno kino festivalis, San Fransisko kino festivalis
 

grįžti