Apie gana trumpą Vokiečių gatvę Vilniuje kalbama ir rašoma daug ir seniai. Apie ją kalbama kaip apie sovietinio palikimo pavyzdį, Didžiojo ir Mažojo Vilniaus žydų getų skiriamąją ribą, svarbią miesto centro atkarpą, kurią reikia vienaip ar kitaip pertvarkyti. Šiandienos vilniečiams Vokiečių gatvė yra tokia sava, kad veikiausiai retas susimąsto, kodėl ši gatvė vadinasi būtent taip, kada ji atsirado ir kaip keitėsi jos kasdienybė.
Žinome, kada gatvė kilo, degė, atgimė, buvo sugriauta ir užstatyta. Senosiose Vokiečių gatvės fotografijose gausu žmonių, tačiau apie juos žinome gerokai mažiau. Kas jie? Kuo jie užsiėmė? Kaip gyveno? Iš kur atvyko? Kodėl atsidūrė šioje gatvėje ir ką joje veikė?
Vienai svarbiausių miesto arterijų laukiant rekonstrukcijos, parodoje „Vokiečių gatvė“ Vilniaus muziejus kviečia į šią erdvę pažvelgti naujai.
Bendradarbiaujant su Vilniaus Goethe’s institutu.
Kuratoriai/Curators: Martynas Jakulis, Viktorija Kurienė, Jurgita Verbickienė, Aelita Ambrulevičiūtė, Rasa Antanavičiūtė, Povilas Andrius Stepavičius
Architektė/Architect: Eglė Matulaitytė
Grafinis dizainas ir iliustracijos/Graphic design and illustrations: Vilija Biekšaitė
Vaikų stalas/Children’s table: Ieva Šimkonytė
Technikai/Technicians: Kazimieras Sližys, Vadim Šamkov, Stanislovas Lučunas
grįžti
