Tarptautinis Thomo Manno festivalis 2026 m. liepos 11–18 d. jau trisdešimtą kartą kviečia į Nidą ir tęsia ilgametę kultūrinę tradiciją Kuršių nerijoje.

Festivalio programoje – diskusijos, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos koncertai, kino peržiūros, parodos, ekskursijos. Renginiai vyksta Thomo Manno memorialiniame muziejuje, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje, kultūros centre „Agila“ ir kitose erdvėse. Jau daugelį metų festivalis jungia literatūrą, muziką, kiną, dailę su šiandienos kultūrinėmis ir visuomenės temomis, kurdamas kūrėjų, intelektualų ir žiūrovų dialogą. Greta kultūrinių patirčių festivalis leidžia pajusti ir ypatingą Kuršių nerijos atmosferą, atrasti naujų įspūdžių ir mėgautis šio krašto ramybe.

Šiemet festivalio žodžio programą praturtins istorikas Karl Schlögel (liepos 15 d.), literatūros kritikė, dienraščio Frankfurter Allgemeine Zeitung kultūros dalies vyr. redaktorė Sandra Kegel (liepos 16 d.) ir žurnalistas, rašytojas Jochen Buchsteiner (liepos 17 d.).

2026 m. festivalio tema - „Išniręs laikas. Viltis“. 
Festivalio kuratoriumo pirmininkė Irena Vaišvilaitė temą išplėtoja taip: 

Trijų metų Thomo Manno festivalių ciklo bendroje „Išnirusio laiko“ temoje pasiūlytos Tikėjimo, Vilties ir Meilės - trijų didžiųjų dorybių - potemės skatina festivalio programų rengėjus už buitinio šių sąvokų lygio įžvelgti išgyvenimo ir išlikimo laikysenas radikaliuose virsmuose, kai ima nykti ar griūva pažįstamo pasaulio kontūrai.
Buitiškame, kasdieniame kalbėjime ir laikysenoje  viltis  suprantama psichologiškai ir emociškai - kaip optimistinio lūkesčio tikintis geriausio sinonimas. Ne taip seniai viena Lietuvos politinė partija savo rinkiminės kampanijos lozungu buvo pasirinkusi pažadą „viskas bus gerai“.
Tuo tarpu Vilties dorybės simbolis yra inkaras, nes pati Vilties dorybė Vakarų kultūroje neatsiejama nuo ryšio su Tikėjimo dorybe ir reiškia  dabartyje atsilaikymą prieš neviltį, pasimetimą ir beprasmybę.
Viltis yra ne tikėjimas, kad viskas kažkaip susiklostys, kad troškimai ir svajos išsipildys, o žvelgimas į sudėtingos ir dažnai priešiškos tikrovės gilumą per savo buvimą pasaulyje, per žmoguje esančią dvasios gelmę.  Taigi  Viltis yra ne jausmas, o valinga bei aktyvi kantrybės ir tvirtumo  laikysena.
Galima sakyti, kad Viltis yra žmogiško brandumo dorybė, be kurios nebūtų įmanomi nesavanaudiški ir pasiaukojantys pasirinkimai kritinėse situacijose, solidarumas ir atjauta. Viltį turintys, viltimi gyvenantys žmonės yra sakytum bendruomenės ir visuomenės žmogiškumo inkarai, leidžiantys be baimės žvelgti į neuspėjamą ar grėsmingą ateitį. 

Festivalį rengia Thomo Manno kultūros centras glaudžiai bendradarbiaudamas su Goethe´s institutu.