Rezidencijų programa, kūrybos darbų pristatymas Franziska Nast: kūryba kaip nuolatinis dialogas

XX tarptautinis Thomo Manno festivalis „Žmogaus orumas“

Gavusi Goethe’s instituto stipendiją, 2016 m. birželio ir liepos mėn. Nidos meno kolonijoje reziduoja menininkė iš Vokietijos Franziska Nast. Būdama Lietuvoje, inspiracijų savo kūrybiniams sumanymams ji semiasi iš vietinės aplinkos. Jos viešnagės Nidoje metu sukurti darbai bus eksponuojami Thomo Manno festivalio metu.

Kūrybinis kelias

Franziska Nast 2011 m. baigė laisvųjų menų studijas (pas Nicola Torke ir Raimundą Kummerį) Braunšveigo aukštojoje vaizduojamųjų menų mokykloje. Ten ji studijavo ir komunikacijų dizainą, nuo to laiko dirba grafikos dizainere ir jau realizavo daugybę profesionalių knygų projektų.
 
Franziskos Nast kūrybos ištakų reikėtų ieškoti jos biografijoje: ji – fiktyvaus mados ženklo savininkė (www.fackfushion.com), knygų iliustruotoja, tatuiruočių meistrė, rankos negalią turintis žmogus, didžėjė, plokštelių kolekcininkė, iliustruotojo žurnalo „Quick Magazin“ dizainerė (leidėjas Arno Auer, www.quick-magazine.com), viena iš Kunstverein St.Pauli menų draugijos (www.kunstvereinstpauli.de) steigėjų.
 
Užsiimdama visomis šiomis veiklomis, ji prisijaukino kūrybinio darbo metodus, kuriuos ji pati vadina savo įrankių dėže. Išvien su amato gebėjimais, mokėjimas įsijausti į įvairius vaidmenis ir profesionalumas visose šiose srityse jai yra ir įkvėpimo šaltinis, ir jos meninės kūrybos problematika. Visos techninės kūrybos priemonės (tatuiravimo įrankiai, knygų įrišimas, tekstų kūrimas) kūryboje arba tikslingai naudojamos, arba jų tikslingai vengiama. Įkomponuojama ankstesnėje veikloje panaudotų daiktų, nuliktų daiktų (šablonų, tatuiravimo formų, brokuotų plokštelių, panaudotų pirštinių). Šiuos „daiktus“, tekstus ir fragmentus ji nuolat dėlioja į neužbaigiamus rinkinius ir kaupia jų archyvus. Jie išplėšiami iš ankstesnio konteksto, panaikinamos jų įprastinės sąsajos, atskiri elementai izoliuojami ir komponuojami iš naujo.
  Ieškant formų menininkei svarbu jungti ir sluoksniuoti citatas, įvairias medijas ir technikas bei jų sąlygojamus lūžius, atspindžius ir užuominas. Derinant kalbą ir pasakojimą, poetiškai fiktyvius, dažnai savos kūrybos tekstus, atsiranda objektai, žodžių vaizdai ar vaizdų kalba.
 
Kūryba menininkei – nuolatinis dialogas. Į kūrinio suvokimą galima eiti, jo tiesiog neįmanoma „perskaityti“ vienu vieninteliu būdu, ir tai priverčia atrasti naujų sąsajų.
Suprasdama kūrybą kaip nuolatinį dialogą, F. Nast modeliuoja situacijas tarsi komentarus apie nuolat kintančią aplinką, sutelkdama dėmesį į atmintį ir suvokimą ir tarsi konservuodama ypatingų įvykių pėdsakus. Taip ji bando atskleisti nuolatinius ir dažnai prieštaringus tolimųjų kraštų ilgesio ir tėvynės ilgesio jausmus.

Antrą kartą Nidoje

Franziska Nast Nidos Meno Kolonijoje vieši jau antrą kartą. 2012 metais ji Thomo Manno festivalio metu pristatė Nidoje per du mėnesius sukurtą plakatų archyvą.
Menotyrininkė Rasa Antanavičiūtė tuomet taip apibūdino F. Nast parodą:
 
„Franziskos plakatai pasakoja apie jos gyvenimą Nidoje 2012 m. birželį ir liepą, kasdienybę paversdami įvykiu: birželio 1 d. ji kirpo plaukus savo vaikinui – atsirado Baltijos kirpimas; birželio 4 d. – išsitatuiravo ant kojos palmę, birželio 6 d. – nusipirko ir paragavo delikatesinių putpelės kiaušinių. Plakatai atsirado savaime, vedant kasdienius užrašus, susitinkant su žmonėmis, klausantis muzikos, einant apsipirkti. Tai atviro kodo plakatai-dienoraščiai, kuriuos įtakoti galėjo bet kas. Juose keistai sutapatintas intymus ir viešas pranešimas. Smulkus, privatus įvykis paverčiamas niekada nevykusiu grandioziniu renginiu, apie kurį skelbia didžiulis plakatas. Tarp 22 plakatų yra tik du „tikri“: plakatas, skelbiantis apie paskaitą „Glaube, Liebe, Hoffnung“ ir šios parodos plakatas; visi kiti yra išgalvoti, išpūsti, sufabrikuoti. Esame pripratę, kad plakatuose aiškiai skelbiama rimta informacija – neaiškus plakatas = blogas plakatas. Franziskos pranešimą sunku perskaityti. Dėl to jos plakatai trikdo, o Franziskai tai patinka. Kodėl menininkas atostogų rojuje turėtų kurti tobulus kūrinius be klaidų? Kodėl negalima tiesiog kurti?“

Paroda „Hibridiniai peizažai“

Franzikos Nast viešnagės Nidoje metu sukurti darbai buvo eksponuojami Thomo Manno festivalio metu bendroje reziduojančių menininkų parodoje „Hibridiniai peizažai“.
Šios parodos kuratorius Vytautas Michelkevičius taip apibūdina Franziskos Nast darbus: „Parodoje išsiraizgiusios lianos ir dirbtinės palmės sufleruoja, ko Nidai trūksta iki pilnaverčio kurorto. Jos auga iš Franziskos Nast asmeninio dienoraščio ir praeities patirčių, malšindamos (mūsų) ilgesį. Jos nevaldomai dauginasi ne tik čia, bet ir biuruose, namuose, mokyklose, primindamos tropikus, kuriuose niekad nebuvome. Palmės, ypač elektrinės ir plastikinės, išdygsta ten, kur trūksta švelnaus pajūrio brizo ar lengvos atmosferos eiliniame šokių klube.“

Daugiau informacijos apie parodą:
www.nidacolony.lt/lt/parodos/hibridiniai-peizazai-paroda-2016

grįžti