Paroda Gyvūnas – žmogus – robotas

Gyvūnas – žmogus – robotas © MO Muziejus

Št, 2019.04.06 -
Sk, 2019.09.01

MO muziejus

Tradiciškai žmogus laikomas labiau išsivysčiusia rūšimi, turinčia teisę spręsti visos gyvūnijos likimą. Tačiau pamažu imama abejoti tokia aiškia atskirtimi. Šiam pokyčiui didelę įtaką daro vis gilėjanti ekologinė krizė, augantis industrinis vartojimas ir sparčiai besivystančios technologijos.

MO muziejaus parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ tikslas yra paskatinti iš naujo apmąstyti žmonių santykius su kitomis būtybėmis: nežmogiškaisiais gyvūnais ir žmonių sukurtais organiniais bei mechaniniais padarais. Parodoje nagrinėjama, ką modernizmo dailė, fotografija atskleidžia apie žmones ir jų bendravimą su ne žmonėmis. Kaip šiuolaikiniai Lietuvos ir kitų Europos šalių menininkai įsivaizduoja hibridinės visuomenės ateitį.

Eksponuojami MO kolekcijos menininkų kūriniai bei Vokietijos ir Baltijos šalių kūrėjų darbai atskleidžia, kaip keitėsi žmogaus požiūris į jį supančias gyvybės formas: nuo mitinių būtybių iki futuristinių hibridų.

Hito Steyerl

Hito Steyerl. Takumo korporacija, 2014 Hito Steyerl. Takumo korporacija, 2014. Leidimas naudoti: menininkės, Andrew Kreps galerijos, Niujorkas, ir Esther Schipper, Berlynas. Filmo stop kadras. | Nuotr. © Hito Steyerl Parodoje pristatoma Vokietijos menininkės Hito Steyerl instaliacija „Takumo korporacija“ (angl. „Liquidity Inc“, 2014).

Šis menininkės kūrinys perteikia mūsų kasdienybę: gyvename kartu ir realiame, ir virtualiame pasauliuose. Kūrinys aprėpia įvairias šiuolaikines žodžio „liquidity” reikšmes, susijusias su finansų rinka, klimatu bei žmogaus gebėjimu prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Filmas pasakoja apie finansų konsultantą Jacob’ą Wood’ą (realų žmogų), netekusį darbo, finansinės krizės metu. Viso filmo metu juntama kylanti įtampa, mat mums pažįstamos sistemos griūna: rodoma finansinė krizė, kovos agresija, pasaulinio atšilimo sukeltos gamtinės nelaimės bei komunikacijos fragmentacija ir trikdžiai. Kūrinys taip pat kelia gyvosios gamtos reprezentacijos problemą: atvaizduodami unikalius reiškinius ir organizmus virtualioje erdvėje, prarandame gyvojo pasaulio įvairiapusiškumą. (pagal kuratorės Ugnės Paberžytės tekstą)

Hito Steyerl Hito Steyerl | Nuotr. © Trevor Paglen Hito Steyerl yra eksperimentinio kino ir video meno profesorė Berlyno menų universitete. Šiais metais Berlyno Menų Akademija apdovanojo 1966 m. Miunchene gimusią menininkę bei rašytoją „Käthe-Kollwitz” premija.

Jos kūryba apima tekstus, performansus, multimedijų instaliacijas ir esė primenančius dokumentinius filmus. Savo kūriniuose menininkė kritikuoja postkolonializmą, nagrinėja femininizmo reprezentacijos logikos bei globalizacijos įtakos finansų, darbo ir prekių rinkai temas.

Kuratorės: dr. Erika Grigoravičienė, Ugnė Paberžytė
Architektas: Justinas Dūdėnas
Dizainerė: Akvilė Paukštytė

Projektą remia Goethe´s institutas Vilniuje

grįžti