Išplėstinė Lietuva
2020–2024

Vaizdo reportaže Andrius Balionis pasakoja apie savo muzikinę kelionę ir muzikinį gyvenimą Šalčininkuose ir apie tai, ką Šalčininkų jaunimui reiškia muzika.

Goethe´s institutas Vilniuje drauge su Šalčininkų kultūros centro darbuotoja Veslava Tomaševska bei operatoriumi ir vienu iš portretų serijos herojumi Andriumi Balioniu parengė ir pristato portretų ciklą apie penkis Šalčininkų gyventojus.

Išeinant tremtinių kartai nyksta gyvoji atmintis. Jos atspindžiai išlieka tik muziejų artefaktuose arba rašytiniuose atsiminimuose. Atsitiktinai surasti partizano Prano Rindoko laiškai prakalbo jo anūkės Juditos lūpomis: apie jokioms negandoms nepavaldžią meilę, drąsą ir ištikimybę, jungiančią tris kartas.

Kaip Benjamino žmona Valentina sako, kartu jiedu nugyveno keturiasdešimt gražių santuokos metų. O kantrybės, prasitaria, tikrai reikėjo. Jos pasiteirauju: o kaip bėga laikas gyvenant su fotografu? Gal kitaip? „Taip kaip visų. Tikrai kaip visų“, – vienas į kitą atsisuka ir veidus papuošia šypsena.

Peržiūrint Benjamino fotografijų archyvą, kuris šiuo metu saugomas Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fonduose, jis atsiskleidžia ne tik kaip įvykių fiksuotojas, bet ir kaip kūrėjas. Jo nuotraukos atspindi laikmečio fotografinį stilių ir savo braižu labai artimos garsiausiems Lietuvos fotografams.

Per pasaulinius karus urbanistinis miesto kūnas buvo gerokai apgriautas, o miestiečius ištiko atminties erozija. Garso dokumentikoje klausytojai kviečiami tauragiškių akimis pamatyti Bažnyčių gatvę, kuri intuityviai laikoma centrine menamo senamiesčio gatve.

34-erių Ivanas Podorožnyj į Visaginą atvyko kartu su trijų asmenų Kosiačenko šeima. Jų namai liko Oskilo gyvenvietėje, nuo Iziumo miesto nutolusioje apie 12 kilometrų. Nuo 2022 m. balandžio iki rugsėjo ši teritorija buvo okupuota Rusijos kariuomenės. Visagine prieglobstį radę keturi ukrainiečiai karo zonoje praleido beveik šešis mėnesius.
 

Vėjinio malūno, stovėjusio Kantvainiuose, istorija susipynusi su žmonių gyvenimu, jo pokyčiais ir prisiminimų nuotrupomis. Sumanius restauruoti ir išsaugoti malūno detales skleidžiasi nepakartojama žmogaus ir vėjo milžino istorija.
 

Kuršių nerijos žvejai sako, kad jų amatui gresia išnykimas. Fotografė ir teksto autorė Rūta Žukė išplaukė į Juodkrantę dokumentuoti šimtmečius menančios žvejybos tradicijos.

Keturių kartų kalvių Stankų dinastija prasidėjo Viekšniuose – nedideliame miestelyje Šiaurės Lietuvoje, į pietryčius nuo Mažeikių.