Kalbos mokymo programos ašis – vaikas

Žmogus dar prieš gimdamas susiduria su tam tikra kalba. Kūdikiai intuityviai prisitaiko prie savo aplinkoje skambančios kalbos melodijos. Patys pirmieji kūdikių imituojami garsai jau yra kalbos aktai.

Maždaug nuo antrųjų gyvenimo metų kalbos mokymasis tampa sąmoningu procesu. Kalba ir mąstymas susijungia. Žaisdamas, imituodamas ir nenutrūkstamai dalyvaudamas socialinėje interakcijoje vaikas suvokia pasaulio modelį ir išmoksta tam tikras kalbines struktūras.

Tolesnė vaiko kalbinė, kognityvinė ir emocinė raida priklauso nuo jo socialinės ir kultūrinės aplinkos bei nuo to, ar vaikas yra priimamas kaip individas, turintis savo poreikių, polinkių ir gebėjimų.
Rekomendacijos:

Priklausomai nuo vaiko raidos tarpsnio, galima suformuluoti tokias rekomendacijas ankstyvajam užsienio kalbos mokymo procesui:
  • vaikai yra nesusikaustę, jie veikia spontaniškai, tad nėra sunku juos kuo nors labai sudominti arba įtraukti į žaidimų veiklą. Organizuojant mokymo procesą turėtų būti išnaudojamas vaikams paprastai būdingas smalsumas, polinkis viską tyrinėti, noras mokytis ir gebėjimas priimti naują informaciją. Toks mokymo procesas turėtų būti orientuotas į praktiką, veiklą ir eksperimentavimą.
  • ir laiko, ir erdvės prasme vaikai linkę orientuotis į tiesioginę savo aplinką. Jeigu nėra atitinkamos svetimos kalbinės aplinkos, tuomet jiems reikia suteikti aiškius ir suprantamus postūmius, skatinančius mokytis;
  • vaikai geriausiai supranta konkrečius pavyzdžius. Abstrakčius dalykus jie gali suvokti tik nuo tam tikro amžiaus. Todėl mokymosi sėkmę ir mokymosi džiaugsmą geriausiai užtikrina į konkrečias situacijas bei veiklą orientuotas mokymosi turinys ir procesas.
  • vaikai negali ilgai išbūti susikaupę; vaikams būdingas gebėjimas lengvai įsiminti turėtų būti išnaudojamas ir nuolat stiprinamas pasitelkiant žaidimus;
  • atviras vaikų požiūris į pasaulį yra puikus pagrindas nagrinėti tarpkultūrines temas.

Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas

Medžiaga ir praktiški patarimai mokytojoms