Vokiečių kalbos dienos

Su vokiečių kalba susipažinau jau vidurinėje mokykloje. Turėjau gerus mokytojus, todėl į Vilniaus universitetą atvykau turėdamas tvirtus šios kalbos pagrindus. Universitete juokaudavome, kad studijuojame ne istoriją, o vokiečių kalbą, – turėjome reiklius dėstytojus.
Tokių literatūros genijų, kaip Johannas Wolfgangas Goethe, Friedrichas Schilleris ar Heinrichas Heine, eilės, kalėdinės giesmės originalo kalba džiugina ausį ir kelia malonius jausmus. Tokių mąstytojų, kaip Karlas Rahneris, Josephas Ratzingeris, kūrinių skaitymas yra neįkainojamas, retas vertimas gali tiksliai perteikti esmę ar kompensuoti malonumą suvokti minties vingius originalo kalba.
Itin svarbi vokiečių kalba ieškant Vidurio Europos tapatybės. Dėl istorinių aplinkybių ši kalba Viduramžiais, o ir vėliau turėjo regione išskirtinį statusą ir atliko ypatingą vaidmenį. Prahoje ar Krokuvoje iki pat XVI a. lengviau buvo susikalbėti vokiškai, nei vietinėmis kalbomis. Ir Vilniuje iki XVIII a. pabaigos daugelis amatininkų buvo vokiečių kilmės. Todėl Vidurio Europos istorikams, meno tyrinėtojams vokiečių kalba yra absoliučiai būtina. Ir šaltiniai, ir išlikusi istoriografija labai dažnai yra parašyta vokiškai.
Visada, nuvykęs į vokiškai kalbančius katalikiškus kraštus, pasijuntu, lyg būčiau namuose, – viskas artima, sava, o vokiečių kalba tik sustiprina šį namų jausmą.
Man asmeniškai vokiečių kalba atvėrė kelią studijoms užsienyje: studijavau Zalcburgo universitete, Berlyno laisvajame universitete, tobulinau įgūdžius Slaptajame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve. Istorijos ir architektūros istorijos tyrimų metodika, tam tikras minčių dėstymo būdas, paskaitų ir pranešimų kompozicija, net ir darbo organizavimo įpročiai susiformavo būtent per vokiečių kalbą ir studijuojant Vokietijos ar Austrijos universitetuose.
Užmegztos bičiulystės, betarpiškas bendravimas su kolegomis muziejininkais Vokietijoje vėliau išaugo į bendrų projektų kūrybą. Pavyzdžiui, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2018 m. surengta epochinės svarbos ir reikšmės Dresdeno valstybinių meno rinkinių paroda, kurioje buvo rodomi ne tik Lietuvai, bet ir Saksonijai, Lenkijai, kitoms kaimyninėms valstybėms itin svarbūs reliktai.

Mokykloje mokiausi vokiečių kalbą, nes kitos galimybės tuo metu nebuvo. Tačiau universitete tai dariau jau visiškai sąmoningai – supratusi, kokios mainų, studijų ir karjeros galimybės atsiveria, ilgai nedvejodama pakeičiau studijų programą ir pasirinkau vokiečių filologijos studijas. Pamenu, jog daug kas mums, germanistams, pavydėjo, nes nė viena kita šalis akademiniame lauke nesiūlė tiek daug vertingų patirčių kaip Vokietija. Tik baigusi germanistikos studijas Vytauto Didžiojo universitete, išvykau į Vokietiją, kur studijavau magistrantūroje ir apgyniau daktaro disertaciją. Žvelgiant iš dabarties profesinės perspektyvos, vokiečių kalba man atveria prieigą ne tik prie turtingo vokiečių kultūros ir literatūros lobyno, bet ir prie didžiausių šių dienų vertybių – profesinių tinklų ir gausių informacijos šaltinių. Nesvarbu, ar kalbėtume apie švietimą, klimato problemas, Europos saugumo iššūkius, visuomet naudinga išgirsti giliomis analizėmis paremtus vokiečių ekspertų pasisakymus, susipažinti su moksliniais tyrimais, palyginti įvairias perspektyvas. Na, o savo misiją įžvelgiu ne tik pristatant Vokietiją lietuviams studentams, bet ir mūsų šalies kultūrą ir požiūrį Vokietijos kolegoms bei plačiajai visuomenei, nes tik taip įmanomas savitarpio supratimas ir dialogas.

Kalbėti pradėjau labai anksti, mama sako, kad rišliais sakiniais jau vienerių metų. Kalbos mane visada labai traukė. Lygiai taip pat kaip ir muzika.Kaip ir Vokietija, o dėl jos– irvokiečių kalba. Jos pradėjau mokytis dar Nacionalinėje M. K. Čiurlionio mokykloje, vėliau Hanoveryje, kur studijavau fortepijono specialybę.

Vokietijoje gyvenu jau septinti metai, ir šios kalbos mokėjimas man neabejotinai yra raktas integruojantis į vokiečių kultūrą, muzikos pasaulį, suprantant vietinį mentalitetą.

Ne paslaptis, kad kiekviena kalba turi savo „charakterį“, braižą, joje užkoduota dalis kultūros. Tiksliau, kalba yra kultūra, o kultūra – kalba. Daugybė svarbių muzikai ir menui veikalų yra parašyti vokiškai, nuostabu galėtiį juos gilintis iš originalo kalbos perspektyvos.

Neretai keliauju į užsienį koncertuoti. Paskutinė ilgesnė kelionė buvo Prancūzijoje. Kiekviename mieste, kuriame teko groti, sutikau puikiai vokiškai kalbančių prancūzų! Su šiais žmonėmis iškart buvo lengviau užmegzti ryšį, rasti bendrų pokalbio temų, pažinti jų gyvenimo istoriją, sužinoti,kodėl jie taip pat mokašią kalbą.

Vokiečių kalbos mokėjimas man yra tam tikra galimybė, tiltas į svarbią menui kalbą, kultūrą, žmones. Taip pataš lyg ir tampu ambasadore, atviru mainų tiltu vokiečiams geriau pažinti Lietuvą, lietuvio identitetą. Ir visa tai jiems suprantama vokiečių kalba.

Vokiečių kalba man atvėrė kelius į vokiečių literatūrą – tiek mokslinę, tiek klasikinę – ir garsių filosofų ir mąstytojų užrašus ir knygas. Esu dalyvavusi įvairiuose kalbos kursuose Hamburge, kalbos įgūdžius teko gerinti ir Goethe’s institute. Taip atsivėrė galimybė ekonomikos ir vadybos studijoms.

Gyvenant Vokietijoje, neišvengiamai turi išmokti tos šalies kalbą – ji ne tik palengvina komunikaciją visose gyvenimo situacijose ar suteikia geresnes galimybes studijuoti ir mokytis, bet ir padeda pažinti vietinę kultūrą. Tai gali labai padėti ir versle. Tada labiau supranti žmonių mąstyseną, jų tradicijas, gyvenimo filosofiją ir taip tampi „savu“ tarp svetimų.

Prisimenu save mokykloje, kai penktoje klasėje pradėjau mokytis vokiečių kaip antrosios užsienio kalbos. Tada net neįsivaizdavau, jog šis pasirinkimas pakeis mano gyvenimą, o iš pirmo žvilgsnio gana sudėtingai skambanti vokiečių kalba taps kasdieniu įrankiu. Baigus mokyklą, vokiečių kalbos žinios padėjo laimėti stipendiją bakalauro ir magistro studijoms Vokietijoje, kur po to įgijau ir politikos mokslų daktaro laipsnį. Šiandien jau pats atlieku tyrimus ir vokiškai dėstau politikos mokslus Vokietijos (ir ne tik) universitetuose. Gebėjimas kalbėti ne tik anglų, bet ir vokiečių kalbomis, man atvėrė duris įvairioms profesinėms galimybėms, padėjo įvairiose kelionių situacijose ir, žinoma, reikšmingai praplėtė draugų ir bendraminčių ratą įvairiose šalyse.

Verčiu iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą, daugiausia grožinę literatūrą – romanus, apsakymus, dramos kūrinius, taip pat vaikų literatūrą, kuriai jaučiu ypatingą potraukį. Taigi daugiausia dirbu su vokiškais tekstais, bet man svarbi ir šnekamoji kalba, nes turiu bičiulių ir kolegų vertėjų visame pasaulyje. Kartais susitinkame Vokietijoje ar kitur – tada turime daug temų pokalbiams. Taip pat daug skaitau vokiškos literatūros, nes tai – mano darbo dalis.
Mano tėvai norėjo, kad mokyčiausi mokykloje su sustiprinta vokiečių kalba, vėliau studijavau vokiečių filologiją Vilniaus universitete. Vokiečių kalba lydi mane visą gyvenimą ir nulėmė mano, kaip vertėjos, profesinį kelią.

Vokiečių kalbos pagrindus įgijau mokykloje. Vėliau kalbos įgūdžius tobulinau Goethe’s instituto kursuose Berlyne ir Hamburge. Kiekvienos kalbos mokėjimas atveria papildomas galimybes, tačiau vokiečių kalbos žinios lietuviams yra ypač svarbios dėl glaudžių istorinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių su Vokietija. Taip pat svarbu suprasti, kad vokiškai kalbama ne tik Vokietijoje, bet ir Austrijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge bei Lichtenšteine, ir tai sudaro beveik 100 milijonų Europos Sąjungos gyventojų. Galimybė vokiškai skaityti literatūrą ir žiniasklaidą bei žiūrėti televiziją ir klausytis radijo laidų suteikia įvairiapusiškesnį pasaulio pažinimą. Raginčiau jaunimą mokytis vokiečių kalbos ir dėl studijų galimybės vokiškai kalbančiose šalyse. Be to, šiandien, iškilus akivaizdžiai būtinybei NATO šalims dar aktyviau bendradarbiauti karinėje srityje, vokiečių kalbos mokėjimas nematomais ryšiais stiprina visą bendriją.

Augdama Vokietijoje vis girdėdavau tą pačią frazę: kalbos gyvenime atveria labai daug durų. Tuo metu dar nesupratau, kuo puikus trijų kalbų (lietuvių, anglų ir vokiečių) mokėjimas man gyvenime galės pasitarnauti, tačiau vos tik baigusi mokyklą supratau, kad kalbos iš tiesų atveria profesines ir asmenines galimybes. Jos ne tik padeda susikalbėti ir suprasti panašias kalbas (pvz., olandų), keliaujant po pasaulį, bet ir atveria daug naujų darbo pasiūlymų. Grįžusi gyventi į Lietuvą būtent dėl savo kalbinių įgūdžių buvau (ir vis dar esu) labai paklausi darbuotoja. Kurdama savo profesinį kelią, galiu savęs neriboti, nes žinau, kad puikiai moku dar dvi pasaulines kalbas, įsidarbinti galiu ir tarptautinėse rinkose. Vokiečių kalbos man prireikė dirbant tarptautiniuose projektuose, kurie man suteikė išskirtinių žinių.
Tad šiandien galiu drąsiai pakartoti savo mokytojų frazę ir savu pavyzdžiu rodyti, kad ji pasitvirtina, nes kalbos gyvenime atveria labai daug durų.

Prisimenu, kad Pėterio Handkės „Publikos išplūdimą“ bandžiau skaityti jau mokykloje, bet rimčiau vokiečių kalbą užtvirtinau rašydamas disertaciją apie sovietmečio lietuvių poeziją Greifsvaldo universitete. Buvo pravartu palyginti, kaip vokiečiai tyrinėja Rytų Vokietijos literatūrą, ir permąstyti jų patirtį.
Vėliau dirbdamas mokslinį darbą dažnai remdavausi vokiečių kalba parengtais žinynais, monografijomis ir, ką čia slėpti, jaučiau slaptą pranašumą prieš kolegas, kurie vokiškai nemoka. Kiekviena kalba yra ir kitoks žvilgsnis į pasaulį, taip pat ir humanitariniuose moksluose.
Vokietija Europoje verčia bene daugiausia užsienio literatūros, todėl kaip rašytojas dažnai važiuoju į Vokietiją dalyvauti diskusijose ar pristatinėti savo vertimus į vokiečių kalbą.
Nuo vertimo iš vokiečių kalbos, tiesą sakant, apskritai prasidėjo mano kaip prozininko avantiūra. Pagalvojau, kad galiu pabandyti ne tik versti, bet ir rašyti.
Bet labiausiai vokiečių kalba pravertė dar mokykloje, kai dienoraštyje aprašinėjau savo jaunojo Verterio kančias tikėdamasis, kad niekas to nesupras. Taip norėčiau dabar kur nors rasti tą knygelę rudu viršeliu.

Vokiečių kalba mane lydėjo nuo mažiausių dienų – su ja susipažinau Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje ir vis dar neišsiskyriau. Šiuo metu aktyviai veikiu jaunimo politikoje – manau, tikiu, kad kiekvienam žmogui turi būti užtikrintos lygios teisės, visos galimybės būti savimi ir dirbti savo bei bendruomenės gerovei. Tikiu, kad esame atsakingi už aplinką, kurioje gyvename, todėl manau, kad nėra prasmingesnio darbo nei darbas dėl kitų.
Siekdama savo tikslų, atstovaudama jaunimą ne kartą supratau, kaip kalbos atveria duris, kurios kitu atveju liktų uždarytos. Vokiečių kalba man ne tik suteikė labai daug galimybių tobulėti ir augti tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime, bet ir padėjo užmegzti ryšių, kurie pagelbėdavo pačiais netikėčiausias momentais.

Vokiečių kalbą kadaise mokykloje pasirinkau veikiau atsitiktinai. Mokiausi su permaininga sėkme ir motyvacija, bet galiausiai tai tapo vienu iš sėkmingesnių mano pasirinkimų.

Įstojęs studijuoti istoriją į Vilniaus universitetą, greitai supratau šios kalbos vertę. Lietuva istoriškai buvo ir tebėra glaudžiai susijusi su vokiečiakalbiais kraštais, o Vokietija nuo pat Viduramžių aktyviai reiškiasi mūsų regione. Ir nors šioje santykių istorijoje būta visko, negalima nematyti reikšmingo vokiečių indėlio Baltijos šalių istorijoje. Neabejotina, kad taip bus ir toliau, todėl vokiečių kalba bus reikalinga įvairių sričių specialistams. Gebėjimas pažinti šalį ir žmones iš pirminių šaltinių yra didelė vertybė. Neįmanoma išversti kultūrinių, politinių, istorinių kontekstų – juos galima pažinti tik betarpiškai skaitant, stebint, bendraujant.

Turėjau ne vieną galimybę gilinti žinias Vokietijos universitetuose, išmokau senąją vokiečių kalbą, užmezgiau akademinius kontaktus ir asmenines bičiulystes, pažinau vokišką literatūrą ir atvėriau turtingą ir įvairų kultūros pasaulį. Keliaudamas po Hanzos miestus, lankydamasis žavinguose universitetiniuose miesteliuose, vaikščiodamas ar slidinėdamas Alpėse, ne tik grįžtu į vokišką aplinką, bet ir dar geriau suprantu mūsų bendros europinės kultūros šaknis.     
Daugiakalbystė yra ir mūsų civilizacijos dalis, ir kiekvieno iš mūsų individualus pranašumas. Išmokdamas naują kalbą, pradedi naują gyvenimo liniją, kuri išlieka su tavimi visada. Na, o dabar einu paraginti sūnų, kad naujausią informaciją apie Miuncheno Bayerną skaitytų vokiškai...

Kaip kultūros atstovė labiausiai vertinu vokiečių kalbą kaip labai svarbų įrankį šalių bei jų menininkų tarpusavio ryšių kūrimui ir puoselėjimui. Lygiavertis bendravimas atrakina galimybes, suteikia drąsos keliauti, gilintis ir pažinti. Neįkainojama patirtis – gebėti išgirsti, suvokti kontekstą ir mėgautis originalo kalba klausant vokiškai kalbančių šalių kūrėjų darbų bei juos skaitant.

Vokiečių kalbos poreikis versle yra didžiulis, nes Vokietija yra strateginė Lietuvos partnerė. Mes, kaip verslo konsultavimo įmonė, matome ir jaučiame, kad specialistų, mokančių vokiečių kalbą, poreikis auga.
Tam, kad būtų galima sėkmingai dirbti su Vokietijos įmonėmis ir organizacijomis, neužtenka mokėti vien anglų kalbą – tai galiu patvirtinti ir remdamasis savo asmenine patirtimi dirbant tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje.

Šiuolaikinėje visuomenėje kalbų mokėjimas yra reikšmingas privalumas ir turtas. Kalbų mokėjimas atveria daug kelių, ypatingai – profesinių. Vokiečių kalba yra svarbi pasaulyje, svarbi ir čia – Lietuvoje. Ji svarbi ir „Lidl“. Esame trečias didžiausias prekybos tinklas Lietuvoje, augame kasmet ir ženkliai prisidedame prie Lietuvos ekonomikos gerinimo.

Kodėl vokiečių kalba svarbi „Lidl“? Taip, esame vokiška įmonė, tačiau tuo pačiu – ir tarptautinė, nes veikiame daugiau nei trisdešimtyje pasaulio šalių. Įgyvendiname labai daug tarptautinių projektų, bendraujame su viso pasaulio kolegomis, tad kartais net nereikia išvažiuoti iš savo šalies, kad galėtum išmoktą kalbą panaudoti. Būna, jog vokiečių kalbos mokėjimas tampa viską nulemiančiu privalumu, greta tokių pat svarbių kaip vertybės ar darbo patirtis.

Kalbos atveria labai daug kelių, leidžia pažinti pasaulį, kultūras, užsitikrinti profesinį kelią. Johanas Wolfgangas Goethe yra pasakęs: „Žmogus, kuris nemoka svetimų kalbų, nieko neišmano ir apie savo kalbą“. Tad stenkimės puoselėti gimtąsias kalbas, taip pat ir mokytis kuo daugiau užsienių kalbų, nes tai yra daugelį durų atrakinantis raktas.