Šiuolaikinės Vokietijos paminklų koncepcijos

Jeigu Vokietijos sostineje taksi vairuotojo paprašytumete: „Nuvežkite mane i memoriala!“, net neklauses, o dažniausiai ir pakomentuodamas, jis nuvežtu jus i stelu lauka netoli Brandenburgo vartu. Nuo pat atidarymo 2005 m. gegužes men. memorialas nužudytiems Europos žydams tapo vienu iš turistu traukos objektu Berlyne. Vis delto yra išlike ir nesutarimu del memorialo.

Stelu laukas su 2 711 betono kubu yra tokia naturali sostines centro tarp Paryžiaus ir Potsdamo aikšciu dalis, tarsi jis visada ten butu buves. Jau beveik pamiršti dešimtajame praejusio amžiaus dešimtmetyje ilgai truke debatai del to, ar reikia statyti centrini Vokietijos holokausto memoriala ir koks jis turi buti.

Ilgai truke debatai

Postumis imtis šio sumanymo kilo 1988 m. iš ratelio, susiburusio apie istorika Eberharda Jäckeli ir publiciste Lea Rosh. Memorialo nužudytiems Europos žydams kurimo remeju draugijai paskesniais metais pavyko didele visuomenes dali sudominti savo siekiu igyvendinti šia ideja. Griuvus Berlyno sienai ir 1989–1990 m. išmontavus Vokietijos Demokratines Respublikos sienos statinius, kilo ideja atsilaisvinusiame apleistame ankstesniu Ministro sodu sklype – i pietus nuo Brandenburgo vartu – pastatyti memoriala. Dešimtojo dešimtmecio viduryje ivyko du architekturinio projekto konkursai. 1999 m. birželio 25 d. Bundestagas viename iš paskutiniuju posedžiu, vykusiu ankstesneje Vokietijos sostineje Bonoje, po aistringu diskusiju, surinkus balsu dauguma ir pritarus daugeliui frakciju nusprende, kad holokausto memorialas bus statomas pagal Peterio Eisenmano projekta, kartu irengiant informacijos centra. Šiuo memorialu, pasak parlamento, Vokietija norinti pagerbti nacionalsocialistu nužudytus šešis milijonus žydu ir išsaugoti atminima apie pasibaisetinus ivykius Vokietijos istorijoje.

Visa para atviras ir prieinamas

2003 m. balandžio menesio pradžioje buvo pradeta statyba. Kai buvo sumontuotos pirmosios stelos, spalio menesi paaiškejo, kad joms nuo graficiu apsaugoti naudojami bendroves Degussa produktai. Viena iš Degussa dukteriniu bendroviu Degesch („Deutsche Gesellschaft für Schädlingsbekämpfung“, Vokietijos bendrove kovai su kenkejais) nacionalsocializmo laikotarpiu prekiavo nuodingosiomis dujomis „Zyklon B“, kuriomis buvo nužudyta milijonai žmoniu, visu pirma Europos žydu. Statybos buvo sustabdytos. Ivyko viešos diskusijos apie tai, kaip reiketu vertinti ši Vokietijos praeities epizoda. Po keturiu savaiciu projekto globejai, vadovaujami tuometinio Bundestago Pirmininko Wolfgango Thierse, 2003 m. lapkricio menesio viduryje nusprende pratesti statybas su Degussa produktais. 2005 m. gegužes 12 d. memoriala nužudytiems Europos žydams – stelu lauka ir informacijos centra – buvo galima atidaryti visuomenei. Nuo tada keverzoniu beveik nepasitaikydavo.

Netrukus po atidarymo vel kilo diskusija del to, ka lankytojai stelu lauke gali daryti ir ko ne. Tai, kaip žmones elgiasi šiame memoriale, taip pat yra musu visuomenes atspindys. Kartais vaikai cia žaidžia gaudyniu arba jaunuoliai šokineja per stelas. Taciau daugybe žmoniu atneša geliu, vainiku, uždega žvakes arba – kaip žydu kapinese – padeda akmenis. Visa tai lydi rizikinga sumanyma ten, kur pulsuoja gyvenimas, paciame Vokietijos sostines viduryje pastatyti 19 000 kvadratiniu metru dydžio visa para atvira ir prieinama monumenta. O rezultatai rodo, kad dauguma lankytoju elgiasi tinkamai – tam nereikia stambaus masto apsaugos priemoniu ar draudžiamuju ženklu.

Atminimo iasmeninimas

Nors stelu laukas kaip atviruciu ir reklamos motyvas ir formuoja memorialo ivaizdi, požeminis informacijos centras yra viena iš dažniausiai lankomu parodu Berlyne. Šios parodos paskirtis – abstrakcia stelu perteikiamo atminimo forma papildyti informacija apie aukas ir Europos žydu žudyma. Atminimas iasmeninamas šeimu istoriju pavyzdžiais iš labai ivairialypes žydu gyvenamosios aplinkos, kuria sunaikino holokaustas. Per garsiakalbi skaitomos nužudytu ar dingusiu be žinios žydu pavardes bei trumpos biografijos. Apie persekiojimo ir naikinimo masta visoje Europoje taip pat liudija iš daugiau nei 200 vietoviu surinkti dokumentai. Ne mažiau svarbu tai, kad informacijos centras tampa virtualiais vartais i ivairialypi atminimo vietu Vokietijoje ir Europoje kraštovaizdi. Istorinio supažindinimo idejai priklauso ir istatymu apibrežta užduotis išsaugoti atminima apie visas nacionalsocializmo aukas.

Vykdydamas ši ipareigojima, už holokausto memoriala atsakingas federalinis fondas globoja ir 2008 m. gegužes 27 d. „Grosser Tiergarten“ parke atidaryta memoriala nacionalsocialistinio režimo persekiotiems homoseksualams, taip pat bus atsakingas už dar statoma memoriala nužudytiems sinti ir romams netoli Reichstago pastato.

Nepaisant nuogastavimu, memorialas nužudytiems Europos žydams nepadejo baigiamojo taško visai nacionalsocialistinei praeiciai, o tapo gyva švietimui ir susitikimams skirta vieta, atitinkamai suvokiama ir vertinama. Kaip centrinis vel suvienytos Vokietijos memorialas jis primena apie šešiu milijonu Europos žydu nužudyma – kartu ispedamas dabarties kartas.