Tvari kino pramonė
„The show must go green“

Daugybėje vaidybinių ir dokumentinių filmų nagrinėjamos aplinkos temos arba raginama gyventi labiau saugant aplinką. O kaip elgiasi pati kino pramonė – ar Vokietijos kino pramonė yra žalia?
 

Lucas Barwenczik

Ko gero, nuo 2006 m., kai visame pasaulyje išgarsėjo Alo Goro ir Daviso Guggenheimo dokumentinis filmas „Nepatogi tiesa“, vis daugiau vaidybinių ir dokumentinių filmų gilinasi į tvarumo temą. Didelio biudžeto filmuose, kaip antai Jameso Camerono „Avatare“, dar neseniai laikytame visų laikų pelningiausiu filmu, nuotykiai derinami su ekologija. Be to, daug vokiškų filmų, kaip antai „Laikas utopijoms“ (Zeit für Utopien), „Žaliasis melas“ (Die grüne Lüge) arba „Paragauk atliekų“ (Taste the Waste), pateikiami argumentai, raginantys gyvenime ir darbe atsižvelgti į aplinką. Vis dėlto filmuose, skatinančiuose aplinkos apsaugą, pastebimas ir tam tikras prieštaravimas: aplinką tausoti raginantys filmai kuriami naudojantis brangiomis, daug energijos reikalaujančiomis technologijomis. Filmo kūrėjai neretai apskrenda pusę pasaulio ir palieka didžiules krūvas šiukšlių. Kaip suderinti šiuos prieštaravimus?

Kino pramonės reakcija

„Vokietijos filmai tampa vis ekologiškesni“ – skelbiama 2020 m. vasario mėn. Vokietijos vyriausybės pranešime spaudai. Kultūros ministrė Monika Grütters kartu su televizijos kanalais, kino rėmimo fondais ir šios pramonės šakos asociacijomis pasirašė bendrą deklaraciją dėl tvarios filmų ir serialų gamybos. Pasirašiusieji (nuo ZDF ir RTL iki Netflix ir Sky) pasižada naudoti mažiau išteklių ir mažinti kitą neigiamą poveikį aplinkai. Vis dėlto jie visi pirmiausia atkreipia dėmesį į ateitį, pavyzdžiui, į būsimus įstatymo dėl paramos filmų gamybai pakeitimus. Remiantis šiais pakeitimais, tvarumui būtu teikiama daugiau reikšmės kaip paramos teikimo kriterijui.

Tvarumo deklaracija filmų ir serialų gamybos srityje: kultūros ministrė Monika Grütters su kino ir televizijos sektoriaus atstovais 2020 m. vasario mėn. | Nuotr. (fragmentas): © picture alliance/dpa/Wolfgang Kumm Ši mintis nėra nauja: kai kurie kino rėmimo fondai dar anksčiau, kol nebuvo pasirašytas žiniasklaidoje plačiai atspindėtas susitarimo memorandumas, į savo gaires įtraukė ekologiškumo kriterijus, o transliuotojai ir atitinkamos įmonės sukūrė savo tvarumo strategijas. Prie šios iniciatyvos labiausiai prisidėjo darbo grupė „Green Shooting“: jos nariai (daugiau kaip tuzinas prodiuserių, kino kūrėjų asociacijų, transliuotojų ir rėmimo institucijų) jau nuo 2017 m. siekia užtikrinti tvaresnę filmų gamybą ir patys aktyviai įsitraukia į šią veiklą.

CO2 skaičiuotuvai ir žalieji rėmimo kriterijai

„Filmförderung Hamburg Schleswig-Holstein“ (Hamburgo ir Šlėzvigo‑Holšteino kino rėmimo fondas, FFHSH) jau nuo 2012 m. teikia „Žaliąjį kino pasą“ (anksčiau jis vadinosi „Žaliuoju filmavimo pasu“). Šis apdovanojimas teikiamas remiantis nustatytų kriterijų sąrašu, pagal kurį filmai įvertinami, kuriami ir gaminami, o nuo 2020 m. balandžio mėn. į jį atsižvelgiama teikiant FFHSH paramą didžiąja dalimi Vokietijoje finansuojamiems ir Vokietijoje filmuojamiems filmams. Pastarąjį kartą juo buvo apdovanota serialo „Tatort“ (Nusikaltimo vieta) filmas „Die goldene Zeit“ (Aukso amžius), nes filmavimo metu, be kita ko, buvo sumažintas šiukšlių kiekis ir atsisakyta elektros generatorių. Be to, buvo apdovanota pramoginė laida „Verstehen Sie Spaß?“ (Ar suprantate humorą?), kino filmas „Sauerkrautkoma“ (Raugintų kopūstų koma) ir transliuotojo „Sky“ serialas „8 Tage“ (8 dienos). Tai tik keli pavyzdžiai.
NDR transliuojamas serialas „Tatort“ iš Hamburgo, kuriame vaidina Franziska Weisz (kairėje) ir Wotan’as Wilke Möhring’as (dešinėje), jau už kelias serijas buvo apdovanotas „Žaliuoju filmavimo pasu“. Apdovanota ir serija „Die goldene Zeit“, pirmą kartą parodyta 2020 m. vasario mėn. | Nuotr. (fragmentas): © NDR/Christine Schröder 2019 m. Badeno-Viurtembergo kino rėmimo fondas (Medien- und Filmgesellschaft Baden-Württemberg, MFG) taip pat įtraukė tvarumo kriterijus į savo veiklos gaires. Ši priemonė pasižymi dideliu poveikiu, nes daugelis filmų yra finansuojami rėmėjų. Be to, MFG kartu su agentūra „KlimAktiv“ ir „Südwestdeutscher Rundfunk“ (SWR) siūlo „Greenshooting“ (žaliojo filmavimo) CO2 skaičiuotuvą, kuriuo galima apskaičiuoti filmo kūrimo metu susidariusias emisijas ir jas sumažinti. Pasak SWR gamybos vadovo Michael’io Becker’io, tai „priemonė <…>, su kuria kino prodiuseriai visuose filmo gamybos etapuose gali susikurti duomenų bazę, ateityje padėsiančią išvengti taršos“.
 
Prisideda ir atskiros švietimo institucijos: Štutgarto Medijų aukštojoje mokykloje nuo 2019 m. žiemos semestro teikiamas „Green Consultant“ pažymėjimas, kuriuo kino kūrėjams suteikiama tvaraus kino ir medijų kūrimo specialisto kvalifikacija. Beje, tausojant aplinką filmuoti galima „Bavaria Filmstudios“ kino studijoje Miunchene: šioje kino studijoje, kurioje klimato apsauga yra ypač pabrėžiama, patalpoms naudojamas geoterminis šildymas, elektros energiją gamina hidroelektrinė ir nuosavos saulės baterijos, apšvietimas užtikrinamas taupiosiomis lemputėmis, o atliekų perdirbimui skiriamas absoliutus prioritetas. 2016 m. „Bavaria Studios“ buvo apdovanota „Žaliuoju filmavimo pasu“ už aplinką tausojantį laidos „Verstehen Sie Spaß?“ kūrimą: filmavimo grupė naudojosi įvairiomis ekologiškomis priemonėmis, kaip antai naudojo prožektorius su LED lemputėmis, ekologišką elektros energiją, darbuotojai važinėjo elektromobiliais, atsisakė plastiko puodelių, rūšiavo atliekas ir perdirbo popierių. | Nuotr. (fragmentas): © SWR/Wolfgang Breiteneicher

100 kartų ekologiška energija ir atliekų rūšiavimas

2020 m. pradžioje ministrė M. Grütters taip pat pradėjo bendradarbiauti su darbo grupe „Green Shooting“ – jie inicijavo bendrą tvarumo iniciatyvą ir paskelbė, kad bus įdiegtas Tvarumo pažymėjimas ir per artimiausius dvejus metus bus sukurta apie 100 ekologiškų filmų, t. y. gamyboje naudojant elektros energiją iš ekologiškų šaltinių, netaršius automobilius, mažiau dyzelinių generatorių ir kelionių lėktuvais, biuruose nenaudojant popieriaus, teikiant tausias maitinimo paslaugas, rūšiuojant atliekas ir naudojant taupų apšvietimą.

Todėl nenuostabu, kad ši tvarumo iniciatyva buvo pristatyta 2020 m. Berlynalės festivalyje. Puikiai nutaikytas momentas, nes šiame festivalyje kaip tik keltos ekologiško filmavimo ir aplinkos apsaugos temos. Buvo suorganizuota ne tik daug renginių, pavyzdžiui, „Green Film Production 2.0 – Beyond reusable coffee cups“ (Žalioji filmų gamyba 2.0 – ne tik daugkartiniai kavos puodeliai) ir „The Show Must Go Green“ (Šou turi būti žalias), bet ir diskutuota apie paties festivalio poveikį aplinkai: kokių priemonių reikia imtis organizuojant didelius renginius, kad jie paliktų kuo mažesnį pėdsaką ekosistemoje? Raudonas Berlynalės kilimas šįkart buvo pagamintas iš perdirbtų žvejų tinklų ir kitų nailono atliekų, be to, uždrausta dalinti vienkartinius indus.
 
Vis dėlto tai dar ne revoliucija. Kino pramonė, kaip ir daugelis kitų pramonės šakų, vėlai atsiliepė į naujus iššūkius. Pateikta daugybė pavienių deklaracijų ir sukurta iniciatyvų su numatytomis įvairiomis priemonėmis. Tačiau tik artimiausiais metais paaiškės, ar šiuo metu aktyvėjanti veikla padės pasiekti ilgalaikių ir tvarių pokyčių.