© Residenz Verlag, Salzburg–Wien, 2020
Pandemijos metu medicina ir dirbtinis intelektas matyt tapo labai aktualiomis temomis. Kai apsilankymas gydytojo kabinete siejamas su pavojumi užsikrėsti, mieliau ieškome tinkamos programėlės. Įdiegus ją elektroninis prietaisas pagal nesveikos kūno dalies nuotrauką iškart nustatys diagnozę ir rekomenduos vaistą.
Tačiau kokiu mastu medicina iš tiesų galėtų pasitelkti dirbtinį intelektą? Ar jis iš tiesų pakeis gydytojus? Pats būdamas gydytojas ir bendradarbiaudamas sveikatos portale „NetDoktor“ šios knygos autorius puikiai žino, kokios baimės ir lūkesčiai apima pacientus susidūrus su „puikiu naujuoju“ sveikatos priežiūros pasauliu.
Knygoje kalbama apie imponuojančią ir vis besiplečiančią perspektyvą. Štai kad ir toks pavyzdys: žmogus susirgo reta liga, tikimybė tradiciniais metodais greitai rasti tinkamą gydymą labai nedidelė, nes netgi labiausiai patyrę gydytojai pajėgia išmanyti vos menką dalį iš keliasdešimties tūkstančių ligų. Užtat sistemos, dirbančios su didžiulėmis duomenų bazėmis, visas tas ligas gali nustatyti. Ypatingas privalumas: tos sistemos nepririštos prie konkrečios vietos ir iš principo jas jau šiandien būtų galima įdiegti kad ir mažiausiose kaimo ambulatorijose. Iš ten jos galėtų prisijungti prie artimiausios didelės ligoninės duomenų bazės: jei pacientui reikia skubios chirurginės intervencijos, tos sistemos iškart pasitarnaus gydytojams ir jiems asistuojančiam personalui operacinėje.
Ten, kur gydytojai anksčiau orientuodavosi pagal tai, ką apčiuopia, šiandien pasitelkiamos modernios vaizdus pateikiančios procedūros leidžia pamatyti žmogaus organų veikimą per kelias sekundes, o pacientas nejunta jokių skausmų ar kitokių nemalonių pojūčių. Šios procedūros leidžia anksčiau aptikti ligas, tad didesnė tikimybė jas išgydyti. Diagnostikos srityje medikai jau nebegali apsieiti be vis pažangesnių sisteminių programų pagalbos.
Visame pasaulyje medicina siekia, kad turimas gydymo galimybes būtų galima tiksliai pritaikyti konkretaus paciento poreikiams. O tokie gydymo metodai, kurie apima daug tūkstančių fiziologinių duomenų bei stebi nuolatinius jų pokyčius, įmanomi tik pasitelkus kompiuterius. Išmanieji sveikatos būklę stebintys laikrodžiai, mažučiai prietaisai, matuojantys kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, jau įsitvirtino mūsų kasdienybėje. Ištobulėjus robotams implantuojami dirbtiniai organai, jie daug stipresni už natūralius. Be to, nanorobotai kraujotakos sistema gali pasiekti nurodytą tikslą ir ten „suremontuoti“ nesveikas ląsteles.
Kad ir kokia kvapą gniaužianti būtų medicinos technika, tačiau prietaisai niekad nepajėgs išstumti specialistų. Juk gydytojai ne vien surenka sveikatos duomenis ir randa optimalų gydymą, jie dar ir jaučia bei mąsto, o padrąsinimas irgi svariai prisideda prie sveikimo proceso. Dirbtinis intelektas žmogaus nepakeis, jis gali tik padėti jo veiklai, padaryti ją rezultatyvesnę.
Residenz Verlag