Tereza Semotamová rekomenduoja
Dunkle Zahlen

© Matthes & Seitz Berlin „Atsitiktinį pasakojimą“ Matthias Senkelis išmėgino jau debiutiniame romane „Frühe Vögel“. Naujajame, ne vieną žanrą aprėpiančiame romane, kurį iš tiesų galima vadinti ir pasakojamąja poezija, jis toliau plėtoja šį metodą. Skaitytojai, kurie tikisi pasinerti į veikėjų sielą ir gilintis į tapatybes, greičiausiai sutriks. Tačiau gera literatūra ir turi trikdyti.

Metaromanas apie kibernetiką ir šnipinėjimą „Dunkle Zahlen“ buvo kritikuojamas, kad yra pernelyg „meta“. Šiaip ar taip, šis romanas tikrai visiškai skiriasi nuo daugumos šiuolaikinių vokiškų knygų. Be kita ko, ir tuo, kad kūrinys parašytas pasitelkus programą GLM-3 ir tai veikiau katalogas – praeities (XX amžiaus, bet labiausiai 1985-ųjų, nes tuomet Maskvoje vyksta jaunųjų informatiką spartakiada), bet ir ateities (2023-ųjų).

Įdomiausia vieta Čekijos skaitytojui galėtų būti čeko emigranto iš Brno Zdeneko Hrbačeko istorija, jis apsimetęs prancūzu dirba slaptosioms Prancūzijos tarnyboms.