Michal Hvorecký rekomenduoja
Der Platz an der Sonne

© Klett-Cotta „Galėtų būti ir kitaip“, – rašė Robertas Musilis ketvirtame romano „Žmogus be savybių“ skyriuje. Kritiško mąstymo kelrodis. O jei daug kas ar netgi viskas vyktų kitaip? Alternatyvus literatūrinis pasakojimas išskleidžia intriguojančius scenarijus. Literatūros teorija tokius netgi vadina „paraistoriniais“ arba uchronijomis – tai utopijos paralelė. Ta tradicija sena. Jau kronikininkas Titas Livijus svarstė, kas būtų buvę, jei Aleksandras Didysis būtų gyvenęs ilgiau ir atsigręžęs į vakarus, prieš romėnus? Ties skirties tašku pasaulio istorijos eiga ima ir nukrypsta nuo mums žinomos.

Literatūroje vėlai debiutavęs teologas ir kultūrologas Christianas Torkleris (g. 1971 m.) apkeliavo visą pasaulį, o pirmiausiai Afriką. Jo romane Vokietija po žiauraus trečiojo pasaulinio karo 1978 m. subyrėjo į mažas valstybėles. Afrika – turtingiausias pirmasis pasaulis, Europa – trečiasis, kur teroras, badas ir masinis skurdas tapo kasdienybe. Milžiniškas krizės regionas kamuoja ginkluoto konflikto pasekmės. Torkleris nori „rašydamas sukurti ištisus pasaulius – ir vėl sugriauti, taip, kad už tai nebūtų nubaustas“. Nepamirštamas  herojus, nutrūktgalvis devynių amatų meistras Josua Breneris, iš subyrėjusios Naujosios Prūsijos Respublikos iškeliauja į pietus. Jis nori pagaliau gyventi geresniame, saugiame pasaulyje. Autorius apčiuopė visuomenines slinktis, leido visai naujai pažvelgti į migracijos temą, pateikė ne vieną principinį geopolitinį „kas būtų, jei“ klausimą. „Der Platz an der Sonne“ veiksmas vyksta išgalvotoje praeityje, o ši sykiu yra ir hipotetinė ateitis. Pašėlęs, stulbinantis, bauginančiai aktualus, atvirkščias pabėgimo romanas.