Minimalistiniu protokolo stiliumi anoniminis „aš“ atpasakoja tiesiogiai ar netiesiogiai su ta istorija susijusių asmenų pokalbius. Autorė atsisako dekoratyvios kalbos, lieka dalykiška, beveik dokumentiška, užtat labai intensyvi. Šis nerimą kurstantis debiutinis romanas prasismelkia giliai vidun ir pačiame #MeToo debatų įkarštyje labai tiksliai pataiko į laiko nervą.