© 2019 von Thienemann in der Thienemann-Esslinger Verlag GmbH, Stuttgart
Pirmuosius tris šios istorijos skyrius iki mirties dar spėjo parašyti Michaelis Ende, Wielandui Freundui pavyko taip pat meistriškai užbaigti tą fragmentą: jauniausia lėlininkų šeimos atžala nejaučia jokio potraukio tėvų verslui, juo labiau, kai tėtis ir mama neturi jam jokios ugnelės. Knirpsas nori patirti tikrų nuotykių. Todėl naktį, kai griaudžia ir žaibuoja, iškeliauja per mišką į visus bauginančio plėšikų riterio Rodrigo pilį ir nori parsisamdyti jo ginklanešiu. Rodrigo visi bijo, bet taip yra tik dėl labai tikslingos įvaizdžio kampanijos: jis nori ramybės, nori auginti kaktusus ir kad niekas nepultų jo paties. Jaunasis Knirpsas, bebaimės prigimties, taip prikimba prie Rodrigo, kad tam jau tenka baimintis, ar nesubliukš maskuotė. Tad jis pasiunčia Knirpsą atlikti išbandymą, šitaip įvykiai ilgam įsisiūbuoja.
Wielandiui Freundui puikiausiai pavyksta įtraukti skaitytojus arba klausytojus į šią nuotykingą pasaką. Joje kalbama apie baimę ir apie tai, kaip ją įveikti, apie gerus ir blogus žmones, jų autentiškumą ir vaidmenis, tiek lėlių spektaklyje, tiek tikrame gyvenime. Ir dar viena šios istorijos žinia: niekas neturi visam laikui likti viename (savo) vaidmenyje. Dėl to Regina Kehn subtiliai nupiešė įvairiabriaunius, spalvingus veikėjus, šitaip sukurdama papildomas nuotaikas. Papūga Sokratas, visą laiką mėginanti numatyti, kur pasuks istorija, kad lemiamu momentu galėtų imtis veiksmų, kartu su Rodrigo filosofuoja: „Pasak jo, marionetės visad kažką reiškia, kaip ir visad kažką reiškia istorijos, net tada, kai niekas nežinojo – ką.“ Tikrai labai rekomenduoju sužinoti apie tai daugiau!
Thienemann-Esslinger Verlag