© C.H. Beck Verlag
Visos juslės iškart ima veikti didžiausiu pajėgumu, ir pajūrio miestelis šiaurės Vokietijoje iškart atgyja – tokia sodri pasakojimo atmosfera. O gal vis dėlto dominuoja klausa? Mat pagrindinė veikėja Nora ne tik turi idealiai radijui tinkantį balsą: pati to nejusdama iš mamos, kuri miesto teatre dirbo garso operatore, išmoko gausybės dalykų apie garso poveikio subtilumus. Dėl to Noros ir kelių bičiulių ką tik įkurta naujoji radijo stotis „Tee und Ter“ [„Arbata ir smala“], kurioje tebėra tikrai nemažai piratinės jaunystės akcijų dvasios, įneš išties nemažai atsinaujinimo nuotaikų. Entuziastingas radijo kūrimas taps dar ir inkaru, šiaip ar taip, radijas ne vien atgaivina laikus, kai muzika ir balsai prie mikrofono skleidė ir palaikė tikėjimą, jog kažkur visuomet yra žmogus, kuriam rūpi kiekvienas klausytojas.
Paskui nuotaikingas, gausiai žodžių žaisme praturtintas pasakojimas pakryps prie sunkiasvorės temos. Ne taip seniai Nora beveik strimgalviais turėjo palikti Niujorką, kur buvo sėkminga šokėja, kad dar suspėtų pas mirties patale gulinčią mamą. Tada išgirdo jos paslaptį: apie gerbiamą vaistininką, mielai pasisiūliusį pabūti lotynų kalbos korepetitoriumi. Nora ima gilintis į seksualinį išnaudojimą, į didžiules, ilgalaikes, nors iškart gal ir nematomas jo pasekmes, susiduria ir su faktu, kad tokiems nusikaltimams paprasčiausiai galioja senatis. Dabar radijas tampa priemone kritikuoti įstatymus, keršto, linčo teismo įrankiu, pasakojama ir apie kitas toli gražu ne teisėtas (skaitmenines) veiklas. Kebli ir paini tema, kuriai, regis, ne visai tinka tas smagus, žaismingas pasakojimo tonas, ir dėl to ji galbūt ne visuomet pasirodys įtikinamai atskleista. Tačiau kuo puikiausiai suprantamos paprasta žmonių kalba perpasakotos teisinės išlygos, o tuo pačiu ir visi padėties, į kurią patenka tokių veiksmų aukos, niuansai.
Japonistė ir kalbos filosofė Karin Kalisa (g. 1965 m.) kaip rašytoja sėkmingai debiutavo 2015 m. „Radio Activity“ – antrasis jos romanas. Juo ji dar kartą parodė, kad žiauri realybė ir pasaka tikrai gali atsidurti tarp tos pačios knygos viršelių. Bendram įspūdžiui svarbūs ir nepagrindiniai veikėjai (radijo stoties žmonės ir teisės refendariatą atliekantis Simonas), išties įtikinamai pavaizduotas jų nepasidavimas tam, kad gamta ar išorinės aplinkybės kai kuo nuskriaudė, kad jie yra kiek kitokie nei dauguma. Labai subtiliai čiuopiama tarpusavio sąveika tarp to, kas įprasta, sava, ir to, kas nepažįstama, svetima, pasakojimą praturtina vykusiai pasitelkiamos japoniškos detalės.
C.H. Beck