Greita navigacija:

Iš karto pereiti prie turinio (Alt 1)Iš karto pereiti prie antraeilės navigacijos (Alt 3)Iš karto pereiti prie pagrindinės navigacijos (Alt 2)

Energijos suvartojimas
Nepasotinamas internetas

Visame pasaulyje duomenų centrai yra atsakingi už trečdalį interneto sunaudojamos energijos.
Visame pasaulyje duomenų centrai yra atsakingi už trečdalį interneto sunaudojamos energijos. | Nuotr. (fragmentas): © Adobe

Kavos puodelį galima pasiimti iš namų arba prekybos centre apsieiti be plastikinio maišelio – šiuo metu daugelis vokiečių yra įpratę pagalvoti apie aplinką ir elgtis atsakingai. Vis dėlto (dar) labai mažai žmonių susimąsto, ar iš tiesų būtina bet kokia proga naudotis paieškos sistema arba visas nuotraukas persiųsti internetu – o šie veiksmai taip pat gali kenkti aplinkai.
 

Arne Cypionka

Ar naudodamiesi internetu kenkiame aplinkai? Apskritai, internetas naudoja daug energijos – daug daugiau negu mūsų nešiojamasis kompiuteris ar išmanusis telefonas. Žiūrėdami parsisiųsdintus serialus arba naršydami internete tikriausiai net nesusimąstome, kad šie duomenys perduodami naudojantis sudėtinga infrastruktūra, sudaryta iš siųstuvų bokštų, interneto ryšio mazgų ir duomenų centrų. Ji suvartoja daugybę energijos, o kadangi internetu perduodamų duomenų kiekis nuolat auga (kasmet maždaug po 30 proc.), auga ir energijos poreikis, atsirandantis naudojantis internetu.

Pateiksime pavyzdį – vienai vienintelei paieškai „Google“ paieškos sistemoje įvykdyti, kaip 2009 m. nurodė ši bendrovė, suvartojama 0,3 Wh. Tiek energijos suvartoja viena 60 W lemputė, kuri šviečia 18 sekundžių. Remiantis apytiksliais skaičiavimais, 2018 m. „Google“ paieškos sistemoje buvo apdorota apie 50 000 paieškų per sekundę. Jei pridėsime energiją, suvartotą naudojantis kitomis šios bendrovės paslaugomis, kaip antai 400 valandų vaizdo medžiagos, kuri kas minutę įkeliama į „YouTube“ platformą, galėsime teigti, kad 2018 m. buvo suvartota 10,6 TWh energijos. Jau dabar šis skaičius daugmaž atitinka milijoninio miesto, pavyzdžiui, Hamburgo, suvartojamą elektros energijos kiekį (2018 m. jis sudarė 11,9 TWh).

Nors „Google“ yra vienas iš didžiausių pasaulio IT koncernų, jis toli gražu neaprėpia viso interneto. Manoma, kad ši bendrovė suvartoja nuo vieno iki penkių procentų elektros energijos, reikalingos internetui. Bet gal būtų galima šią energiją panaudoti veiksmingiau?

Žalesni duomenų centrai

Mokslininkai pirmiausia apibrėžia tris interneto naudojimo sritis, kuriose suvartojamas panašus energijos kiekis: be tinklo infrastruktūros ir galinių įrenginių, kaip antai nešiojamųjų kompiuterių ir išmaniųjų telefonų, kuriais naudodamiesi naršome internete, daug energijos suvartoja pirmiausia duomenų centrai. Erdviose salėse sustatyti serveriai pripildo tinklą turiniu. Jie leidžia vykdyti paiešką internete, debesijos duomenų bazėje kurti atsargines kopijas, naudotis socialinėmis medijomis, klausytis muzikos ir atlikti daug kitų užduočių. Ne tik patys kompiuteriai turi būti aprūpinami elektros energija, patalpų vėsinimui taip pat suvartojama daug elektros energijos, nes šios sistemos išskiria milžiniškus šilumos kiekius.

Būtent šioje vietoje galima pritaikyti technologijas, padedančias kurti ekologiškesnius duomenų centrus. Taikant vadinamąjį perduodamos šilumos pakartotinį naudojimą siekiama generuoti papildomą energiją iš kompiuterių išskiriamos šilumos. Pavyzdžiui, kompiuteriai aušinami vandeniu, kuris sušyla ir pats tampa energijos šaltiniu. Šiuo būdu galima arba duomenų centrą pagal poreikį aprūpinti karštu vandeniu, arba net sutaupyti dalį aušinimui tenkančių išlaidų. Taikant pastarąjį sprendimą karšto vandens energija adsorbcinio šaldymo įrenginiu panaudojama šalčiui generuoti. Švedijoje duomenų centrų išskiriama šiluma iš dalies tiesiogiai patenka į centrinio šildymo sistemą ir naudojama gyvenamiesiems namams šildyti. Be to, šia šiluma aprūpinami baseinai ir šiltnamiai.

Vokietijoje galima tinkamiau panaudoti milžiniškus elektros energijos išteklius: Vokietijos duomenų centruose šiluma virsta ir beveik nepanaudojus į aplinką išleidžiama 13 TWh energijos. Tiek energijos kasmet suvartoja Berlynas. Paradoksalu, tačiau būtent pas mus duomenų centrų perduodamos šilumos pakartotinis naudojimas sunkiai skinasi kelią, nors technologijų srityje Vokietijos įmonės yra pasaulio lyderės. Remiantis tyrimais nustatyta, kad taip atsitiko pirmiausia todėl, kad trūksta patirties, visapusiškų strategijų ir rėmimo programų. Vis dėlto dauguma Vokietijos duomenų centrų operatorių mano, kad ši technologija yra labai perspektyvi ir net ketvirtadalis operatorių artimiausiu metu, modernizuodami centrus, planuoja įdiegti perduodamos šilumos pakartotinio naudojimo sistemą. Duomenų centrams svarbu ne tik didinti efektyvų energijos vartojimą, bet ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Šioje srityje Vokietija yra žymiai toliau pažengusi – beveik 30 proc. duomenų centrų operatorių nurodo, kad jie naudoja tik energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Ekologiškesni duomenų centrai sveikintini ir politiniu požiūriu. Nuo 2015 m. Vokietijos vyriausybė teikia „Mėlynojo angelo“ ekologinį ženklą, į kurį gali pretenduoti ir duomenų centrai. Jis teikiamas duomenų centrams, kurie efektyviai vartoja energiją, naudojasi atsinaujinančiais energijos ištekliais ir veikia visu pajėgumu. Iki šiol tik keli duomenų centrai nusipelnė šio pažymėjimo.

Efektyvus energijos vartojimas neatsveria augančio vartojimo

Vokietija taip pat nestovi vietoje ir reaguoja į augantį interneto naudojimą statydama daugybę naujų duomenų centrų. Vargu, ar ši tendencija artimiausioje ateityje pasikeis – žiniatinkliu susiejama vis daugiau sričių ir atsiranda naujos, duomenims imlios programos, kaip antai autonominiai automobiliai, todėl duomenų kiekiai ir energijos poreikis tik didės.

Žinoma, dedama daug pastangų siekiant užtikrinti, kad IT sektorius nekenktų aplinkai, tačiau tyrimai iki šiol rodo vieną tendenciją – nors duomenų centrai, kompiuteriai ir išmanieji telefonai vis efektyviau vartoja energiją, šis teigiamas poslinkis iki šiandien negali atsverti didėjančio vartojimo, kurį lemia interneto plėtra. Todėl ypač svarbu, kad visuomenė daugiau diskutuotų apie aplinkos tausojimą naudojantis skaitmeninės erdvės galimybėmis. Pakanka tik išnaudoti galimybę padidinti duomenų centrų veiksmingumą, pavyzdžiui, pakartotinai panaudojant perduodamą šilumą, ir nuosekliai taikant šią strategiją jau bus matyti ryškus pokytis. Tuomet galbūt kai kurie žmonės susilaikytų ir nepasiduotų pagundai išsiųsti vakarienės nuotrauką visiems savo draugams.