Berlinalės blogeriai atsako
Quo vadis, Berlinale?

Jau ne Dieteris Kosslickas, o Mariette Rissenbeek ir Carlo Chatrianis: ar dėl vadovybės kaitos jaučiamas „pokyčių vėjas“ ir, jei taip, kaip jis pasireiškia?

Gabriele Magro - Italija: kadangi pirmąsyk esu Berlinalėje, man sunku lyginti ją su ankstesnėmis. Bet dėl dviejų dalykų esu visiškai tikras: atmosfera čia pulsuoja energija ir džiaugiuosi, kad festivalyje dalyvauja tiek daug italų, pradedant darbuotojais ir baigiant režisierėmis bei režisieriais, kurių darbai pristatomi čia, Berlyne.

Ieva Šukytė - Lietuva: svarbiausias šiųmečio festivalio pokytis – nauja konkursinė programa „Encounters”. Kai rodoma 350 filmų, įskaitant trumpametražius filmus, nelengva sekti visas naujoves. Uždarius vieną svarbiausių Berlinalės kino teatrų „Cinestar“ „Sony“ centre, kino pramonės bei spaudos atstovams pasidarė sunkiau pamatyti gretutinių programų filmus. Tačiau tai pirmi metai naujiesiems vadovams ir matosi, kad abu juda teisinga linkme, nes šiemet konkursiniai filmai buvo stipresni nei ankstesniuose festivaliuose.
 

Erick Estrada - Meksika: nėra nė jokios abejonės – pokyčiai jaučiasi tiek Berlinalėje, tiek Berlyne, tiek ir visame pasaulyje. Praėjusiais metais pirmą kartą dalyvavau festivalyje, ir turiu pasakyti, kad Berlinalės veidas pasikeitė. Nežinau, ar galėsiu tiksliai paaiškinti, bet man atrodo, kad atsirado nauji balsai, o senos istorijos, kurios nuolat pasakojamos filmuose, pateikiamos naujai. Trumpai tariant, senos (geros) istorijos nušvito naujomis spalvomis.
 

Sarah Ward - Australija: pasikeitimai vadovybėje taip greit neįneš gaivaus oro gūsio į tokio masto ir tokios apimties festivalį kaip Berlinalė, ypač šiais metais, kai įprasminamas festivalio paveldas, istorija bei ilgaamžiškumas minint 70-ąjį festivalio gimtadienį. Atrodo, kad 2020 metų festivalis, nepaisant naujos konkursinės programos „Encounters“, pasikeitė, bet be ženklesnių perversmų. Tačiau naujojo meno vadovo Carlo Chatrianio programa atliepia skirtingus skonius, interesus bei prioritetus ir yra visai kitokia negu ankstesnio vadovo Dieterio Kosslicko.
 

Javier H. Estrada - Ispanija: jau 15 metų lankausi Berlinalėje ir drąsiai galiu teigti, kad šiųmetis festivalis buvo pats įdomiausias, provokatyviausias bei labiausiai inspiruojantis. Konkursinėje programoje buvo nuostabių filmų, tokių kaip Ilya Khrzhanovskiy ir Jekaterinos Oertel filmas „DAU. Natasha “ – ašinis šiųmetės programos kūrinys, kurio, mano nuomone, ankstesni festivaliai nebūtų atrinkę. Be to, programoje „Encounters“ buvo galima susipažinti su rizikingesniais bei drąsesniais šiuolaikinio kino kūriniais.

Yun-hua Chen - Kinija: man patinka, kad šiais metais programa yra kompaktiškesnė ir sinefiliškesnė. Be to, dialogo platforma specialioje programoje „On Transmission“ suteikė festivaliui patrauklumo. Nors riba tarp pagrindinės konkursinės programos bei programos „Encounters” nėra labai aiški, faktas, kad kai kuriuos filmus galima priskirti kelioms programoms, verčia susimąstyti. Tiesą sakant, šiais metais mane ypač sužavėjo programos „Encounters“ filmas „The Trouble of Being Born“. Man liūdna, kad festivalio plakatuose nebesimato Berlinalės lokio. Aš jo labai pasiilgau.
 

Egor Moskvitin - Rusija: kadangi tai tik trečioji mano Berlinalė, nemanau, kad mano nuomonė būtų svari. Tačiau man susidarė įspūdis, kad naujoji programos komanda laikosi ankstesnio festivalio principų, struktūros ir logikos. Pagrindinei konkursinei programai atrinkti filmai tebetyrinėja pasaulio, kuriame gyvename, kompleksiškumą skirtingos kultūrinės ir tautinės kilmės menininkų akimis. Taip pat yra keletas nesenstančių filmų („First Cow“, „Days“), kurie neatliepia laiko dvasios ir nūdienos konfliktų, bet gilinasi į žmogaus prigimties esmę. Yra filmų, kurie turėtų paskatinti festivalio lankytojus diskutuoti, kokius aspektus –  etinius ar estetinius –  labiau akcentuoti storytelinge. Taigi atrodo, kad Berlinalė laikosi savo ankstesnio kurso, ir tiesiog reikia laiko, norint pajusti tikrus pokyčius.
 

Anjana Singh - Indija: šiais metais, pasikeitus vadovybei, nepajutau jokio „permainų vėjo“! Programos parinkimas buvo labai geras. Pats festivalis buvo surengtas taip pat puikiai, kaip ir vadovaujant Dieterui Kosslickui. Deja, nebeliko mobiliosios Berlinalės programėlės.

Andrea D’Addio - Italija: lankausi Berlinalėje tryliktą kartą ir, lyginant su ankstesniais festivaliais, nepastebėjau didesnių pokyčių. Mano nuomone, naujasis meno vadovas tęsia pirmtako veiklą. Tikriausiai reikia daugiau laiko, norint pajusti to „permainų vėjo“ rezultatus. Bet pastebėjau, kad buvo parodyta mažiau filmų nei anksčiau. Liko daugiau laiko aptarti filmus su kolegomis ir žiūrovais, o tai, mano manymu, yra labai gerai.
 

Hyunjin Park - Korėja: gerai, kad programos šiais metais yra aiškiai suskirstytos. Aš taip pat esu labai dėkinga, kad naujoji vadovybė į festivalį įtraukė tokias temas kaip tvarumas ir įvairovė. Manau, kad ypač lyčių lygybės srityje padaryta didelė pažanga. Džiaugiuosi šiomis pastangomis, nes tai pirmieji naujosios vadovybės metai.
 

Philipp Bühler - Vokietija: Lokarno saulė dar nešviečia Potsdamo aikštėje, sutrumpėjusi festivalio programa – akivaizdžiausias pasikeitusios vadovybės ženklas. Kalbant apie konkursinius filmus, „Berlin Alexanderplatz“, „DAU. Natasha“ bei Christiano Petzoldo, Abelio Feraros ir Sally Potter filmus, tikriausiai buvęs festivalio direktorius Dieteris Kosslickas nė vieno jų nebūtų atmetęs. Manau, kad reikšmingesni pokyčiai įvyks tik per ateinančius kelerius metus, aistringai derantis dėl filmų atrankos į kitas programas. Įdomi antroji konkursinė programa „Encounters“ – pirmasis žingsnis.

Camila Gonzatto - Brazilija: Berlinalė išties atsinaujino. Nauja vadovybė – naujas požiūris. Tai įneša šviežių spalvų, net jei naujoviškas programų suskirstymas tebėra painokas. Tačiau pokyčiai vyksta ir kitapus ekrano. Kadangi festivalio renginiai vyksta visame mieste, mažiau žiūrovų telkiasi Potsdamo aikštėje. Taip šiek tiek sumažėja jausmas, kad aplinkui vien festivalio žiūrovai.

Jutta Brendemühl - Kanada: „Drastiškų pokyčių festivaliui nereikia“, – prieš 70-ąją Berlinalę sakė Chatrianis. Visgi vėliau, planuotai ar ne, keletas pokyčių įvyko: du vadovai, nauja komanda, 15% mažiau filmų. Išbraukta: daug spaudos konferencijų, dvi programos. Naujovė: antroji konkursinė programa kaip Kanuose ir Venecijoje. Pridursiu, kad tikėjausi daugiau arthauzinių ir vietinių autorių filmų programoje. Nors ir pasikeitęs, vienas festivalis dar ne nauja era. Bravo, Mariette ir Carlo, už drąsą!