Paweł Zarychta rekomenduoja
Vom Aufstehen

Papasakoti apie neseną Vokietijos istoriją vos keliais žodžiais? Drąsus užmojis. Dešimtojo dešimtmečio viduryje to ėmėsi keliaujančios parodos „Zeit-Worte“ [„Laiko ženklų žodžiai“] kuratoriai. Į kitas kalbas vienu žodžiu dažniausiai neišverčiamuose žodžiuose – Trümmerfrauen („griuvėsių moterys“ – pokario moterys, valiusios griuvėsius), Persilschein (sąjungininkų žinybos išduotas dokumentas, liudijantis, kad žmogus nedalyvavo nacionalsocialistų veikloje), Rosinenbomber („razinų bombonešiai“ – sąjungininkų lėktuvai, aprūpinę Vakarų Berlyną maisto produktais )… – telpa ištisos knygos! Helga Schubert tos parodos turbūt nematė, tačiau jos prozos miniatiūrų rinkinys „Vom Aufstehen. Ein Leben in Geschichten“ remiasi panašia strategija. Užuot konstravusi linijinį pasakojimą apie savo gyvenimą, apie mažąją ir didžiąją istoriją, kurios amžininke ir liudininke tapo, 1940 m. gimusi autorė skaitytojo dėmesį kreipia į tikrovės atkarpas, į žmones, vietas ir paveikslus. Į savo pačios likimą ir ir į visos kartos patirtį: „Aš esu karo vaikas, pabėgėlių vaikas, Vokietijos padalijimo vaikas.“

Chirurgiškai tiksliai sudaryti sakiniai veikia panašiai kaip laiko ženklų žodžiai: trumpą akimirką jie nušviečia nematomus atminties kampelius, ir šie pasakoja neilgas istorijas. Ironiška išmintis čia persipina su giliu liūdesiu, poetines kasdienybės refleksijas keičia intensyvūs prisiminimai apie vietas ir žmones. Šioje neįprastoje, nuo pat pirmųjų sakinių gluminančioje prozoje fikcija pereina į tikrovę ir tarsi ją užbaigia, nugludina. Už apsakymą „Vom Aufstehen“, davusį pavadinimą visai knygai, Helga Schubert 2020 m. buvo pelnytai apdovanota Ingeborg Bachmann premija. Prieš 40 metų jai nebuvo leista priimti kvietimo į Klagenfurtą, kur kasmet vyksta Vokiečiakalbės literatūros dienos, o žiuri iš viešai skaitančių autorių išrenka Bachmann premijos laureatą.

dtv Verlagsgesellschaft mbH & Co.