Marcin Wilk rekomenduoja
Der traurige Gast

Naujausias iš Lenkijos kilusios vokiečių prozininko Matthiaso Nawrato romanas – ne vien pasakojimas apie gyvenimą šiandieniniame Berlyne, bet ir pavykęs bandymas literatūriškai imtis išties sunkios temos: filosofinių svarstymų apie žmogų krizėje.

Bevardis Nawrato knygos pasakotojas juda didmiestyje tarsi svetimų patirčių sode. Tame kelyje – neretai vietose, kuriose žmogus paprastai praleidžia nedaug laiko, kad ir restorane arba pas kirpėją – sutikti žmonės ima pasakoti savo gyvenimus. Buvęs chirurgas ir alkoholikas arba praeityje traumą išgyvenusi architektė – o fone Lenkija – įtraukia pasakotoją į savo pasaulį, dėsto, atrodytų, paprastas istorijas, tačiau sykiu provokuoja pamatinius klausimus: kas yra atmintis, iš kur mes atėjome ir kur einame, kokia mūsų gyvenimo prasmė? Šitaip miestas tampa tam tikra prasme uostu pasiklydusioms žmonių sieloms, leidžia nevaržomą liūdesį, išlaisvina melancholiją. Tuo pat metu Berlynas siūbuoja savo ritmu. Čia vyksta istorija, kad ir tuomet, kai teroro išpuolis staiga nutraukia kalėdinės mugės ramybę. Autorius to įvykio neišgalvojo; taip iš tiesų įvyko 2016 metais.

Nors tie, kurie myli Berlyną – kaip  ir šias eilutes rašęs žmogus –, tikrai patirs malonumą atpažinę knygoje vaizduojamas vietas, nors galima spėlioti, ar pasakotojas nebus autoriaus alter ego (kai kurios detalės sutampa taip tiksliai, kad net neramu), romaną „Der traurige Gast“ sunkiai būtų galima vadinti vien autobiografine impresija. Santūriame tekste, kurio sakiniai dažnai itin paprasti, yra daug puikių momentų. Pavyzdžiui, kai po visatos fikcijos priedanga filosofuojama apie žmogų krizėje. Emociniu ar psichologiniu požiūriu tai nėra priežastis džiaugtis. Šia prasme kūrinio pavadinimas [Liūdnas svečias] tikrai taiklus. Tačiau kita vertus, tikrai yra ko džiaugtis romane „Der traurige Gast“, pateiktu intelektiniu eskizu.

Rowohlt