Aija Sakova rekomenduoja
„schreib alles was wahr ist auf“

Austrės Ingeborg Bachmann (1926–1973) ir vokiečio Hanso Magnuso Enzensbergio (g. 1929) 1957–1972 metų susirašinėjimas, kurį sudaro iš viso 130 laiškų, atspindi tiek tuometį literatūrinį gyvenimą, tiek šių dviejų konkrečių autorių gyvenimo jauseną. Matyti, kaip per tuos metus jų santykiai iš žaismingo flirto virto trumpu įsimylėjimu, o paskui gilia, kolegiška draugyste. Bachmann ir Enzensbergeris susipažino 1955 m. spalį, per „Grupės 47“ suvažiavimą Tiūbingene. Juos abu jungė meilė kalbai, tvirtas tikėjimas tarptautine – lyrikos – kalba, noras keliauti ir tam tikra gyvenimo drąsa.

Šie laiškai iš tiesų byloja apie drąsą ir žmogiškumą, apie gebėjimą klausytis nepaisant visų nuomonių skirtumų, o juk tai šiandien jau tikra retenybė. Jie rodo, kokia reikšmė tenka draugystei, koks vertingas yra kito, artimo kolegos, geras žodis ir pripažinimas. Ingeborg rašo Mangui – jis paprastai taip pasirašinėja laiškuose –, kad labiausiai norėtų susitikti su juo tam, jog pajustų nuomonių skirtumus. Bet ne dėl to, kad paskui būtų tokios pačios nuomonės, o kad per nuomonių skirtumus patirtų, sužinotų naujų dalykų.
Suhrkamp Verlag