„Zina Krasnova įkišo į krosnį paskutinę pliauską, kai tenai, mieste, jos vyrui į krūtinę suvarė medinį mietą.“ Tokiu griausmingu sakiniu prasideda vokiečių žurnalisto Alexanderio Osango plačiai išsiskleidžiantis romanas. Jo personažas dokumentininkas Konstantinas Zilberis jau seniai ieško temos, su kuria pagaliau patektų į kino pasaulį. Profesinė ir asmeninė krizė priverčia jį leistis šemos paslapties pėdsakais. Pagrindinė pasakojimo veikėja – senelė Elena Zilber, 1905 m. Rusijoje nužudyto revoliucionieriaus komunisto Viktoro Krasnovo dukra. Nuo tos akimirkos neramus likimas ima blaškyti šeimos klaną, paini jo istorija atsiduria tarp Rytų ir Vakarų, tarp komunizmo ir nacionalsocializmo, tarp totalitarizmo ir demokratijos.
Šiame romane autoriui rusų ir vokiečių šeimos pavyzdžiu pavyko parodyti sudėtingą rezginį tarp Rytų ir Vakarų. Praėjus trisdešimčiai metų po to, kai nebeliko geležinės uždangos, romano mintis nepaprastai aktuali, nes pateikia taiklią dabartinės geopolitinės krizės diagnozę.
