Ilona Burka rekomenduoja
Picknick im Dunkeln

Anglų komikas Stanas Laurelis staiga atsiduria visiškoje tamsoje, galbūt tunelyje. Apčiuopomis eidamas pirmyn aptinka gyvą būtybę – paaiškėja, kad tai Tomas Akvinietis. Taip prasideda išties komiška ir vis dėlto pagavi filosofinė kelionė, o sykiu ir be galo rimtas pasakojimas. Kaip jie galėjo čia susitikti? Kodėl būtent jie? Du žmonės, kuriuos skiria septyni šimtai metų; vienas juokina publiką, kitas ją šviečia. Viena krečia kvailystes, kad pralinksmintų, o kitas visur ir visame kame ieško prasmės. Vienas storas ir protingas, kitas liesas ir toli gražu ne toks protingas.
Truputį siurrealus ir keistas sapnas. Per tamsą ir keistenybes į šviesą vedantis sapnas. Truputis Becketto, truputis „Dantės Dieviškosios komedijos“ ir bufonados stiliaus.
 
Pamažu ryškėja jų abiejų gyvenimo keliai, puikios prisiminimų scenos – įtikinamos ir autentiškos, visos jos vertos atskirų pasakojimų. Tomas Akvinietis pažįsta pasaulį tik iki 1274-ųjų, ir nemoka juoktis, jis nesupranta humoro ir nesugeba tiesiog džiaugtis. Stanas stengiasi paaiškinti jam, kaip veikia pasaulis, kaip jis toks susiklostė, ir sykiu pats rasti atsakymus į šiuo metu kylančius klausimus. Pokalbiuose iškyla naujųjų laikų kūriniai, atsiranda vis nauji nustebinantys minčių žaidimai, filosofinės diskusijos apie tikėjimą, Dievo buvimą ar nebuvimą, apie mirtį ir apie gyvenimą, mąstymą ir juoką, greitį ir naujųjų laikų gyvenseną. Ir visa tai einant link šviesos ir pabaigos – gyvenimo pabaigos. Kaip filme, kur pasirodo užrašas „Pabaiga“.



Hanser Verlag