Eszter Pálfy rekomenduoja
Ein Mann seiner Klasse

Christianas Baronas gimė 1985 m. Kaizerslauterne, jis buvo antras iš keturių vaikų darbininkų šeimoje; tėvas – baldų pakuotojas, motina – valytoja. Debiutinio romano „Ein Mann seiner Klasse“ autorius siekia perteikti šią stipriai veikiančią socialinę aplinką – pabrėžtinai autobiografine forma: jis rašo savo šeimos ir savo vaikystės istoriją, kurios centre – nuo alkoholio priklausomas ir smurtaujantis tėvas.
 
Paradoksas tas, kad apie žemutinius socialinius sluoksnius pasakojančių beletristinių kūrinių autoriai ir autorės neišvengiamai būna prašalaičiai, nes to sluoksnio žmonės dažniausiai neįgyja tokių kalbos įgūdžių, kad galėtų literatūriškai pasakoti apie juos jaudinančius klausimus ir problemas. Tie prašalaičiai atsiranda arba iš kito visuomeninio sluoksnio, arba būna jau pakilę į aukštesnę visuomenės pakopą, pirmiausiai – per mokslus, tad gerokai nutolę nuo aplinkos, iš kurios atėjo, ir gali žvelgti į ją iš naujos perspektyvos. Christianas Baronas kalba iš pastarosios pozicijos, ir, kadangi pasakoja apie savo paties gyvenimą ir patyrimus, jo tonas išties autentiškas: ar pasakotų apie girto tėvo agresyvumą, apie motinos ligą ar apie tetą, pas kurią galiausiai užaugo vaikai.
 
Pirmuoju asmeniu kalbantis romano pasakotojas vaikystės prisiminimus pateikia iš jau vėliau viską vertinančio suaugusiojo perspektyvos. Pasakojimui šokinėjant tarp praeities ir dabarties, ši knyga gilinasi ir į tai, kokie darbininkų klasėje vykusios socializacijos pėdsakai lieka naujajame visuomeniniame intelektualo vaidmenyje.
 
Christianas Baronas parašė sukrečiantį romaną, jo stilius – labai tikslus, meistriškai kaitaliojami laiko lygmenys. Tokie skaitiniai tikrai turėtų patikti. Autorius paliečia skaitytojo emocijas, sykiu subtiliai vengdamas bet kokio patoso ir savigailos. Dar vienas stiprus romano bruožas, kad vaizduojant personažus pasitelkiama ne vien priešybė „juoda-balta“: tėvas netampa grynu blogio įsikūnijimu, iš esmės tai geranoriškas žmogus, kuriam niekaip nesiseka tvarkytis su savo gyvenimu. Čia, manau ir yra svarbiausias romano klausimas: ar žmogaus gyvenimo kelią ir likimą lemia individualūs, jo paties pasirinkimai, o gal tam tikrus kontūrus jau yra nubrėžusi socialinė priklausomybė. Barono romane svarbesnis pastarasis apsektas. Autoriui jo tėvo tragedija aiškiai kyla iš jo socialinės pozicijos prieštaravimų; aliuzija į tai yra ir romano pavadinimas: Savos klasės žmogus.


Claassen Verlag