Fotoparoda Šuolis laike. Erichas Salomonas. Barbara Klemm

Erich Salomon. Aristide‘s Briandas rodo į Erichą Salomoną sušukdamas: „Štai! Pažiūrėkit! Nediskretiškųjų karalius“, Paryžius, 1931 m. rugpjūtis © Bildarchiv Preußischer Kulturbesitz

Pn, 26.01.2018 -
Sk, 18.02.2018

KKKC parodinės erdvės

Didžioji Vandens g. 2
Klaipėda

Erich Salomon. Aristide‘s Briandas rodo į Erichą Salomoną sušukdamas: „Štai! Pažiūrėkit! Nediskretiškųjų karalius“, Paryžius, 1931 m. rugpjūtis (nuotraukos fragmentas)

Parodos atidaryme dalyvaus jos kuratorius fotografas Andreas Rostas, 2017 m. pelnęs fotografės Aenne Biermann vardo premiją už šiuolaikinę Vokietijos fotografiją.
 
ifa (Užsienio ryšių instituto) parodoje „Šuolis laike“ rodomi vieno reikšmingiausių XX a. fotografų Ericho Salomono ir giliai Vokietijos kolektyvinėje atmintyje įsirėžusių fotografijų atorės Barbaros Klemm darbai.

1944 m. mirusio Ericho Salomono ir 1936 m. gimusios Barbaros Klemm spaudos/reportažinės fotografijos sudaro įdomią simbiozę. Perduodamos tam tikrą žinutę jos kartu perteikia tuometinių įvykių politinį, socialinį ir psichologinį kontekstą.

Abu autoriai save laiko/-ė ne menininkais, o pirmiausia žurnalistais. Tačiau šiandien jų darbai dėl savo aukštos meninės vertės pristatomi kaip fotografijos meno kūriniai ir vieni vertingiausių vokiškos spaudos fotografijos pavyzdžių.

Erichas Salomonas – vienas iš Vokietijos fotožurnalizmo pradininkų. Labiausiai jis mėgo fotografuoti politinę ir kultūrinę aukštuomenę. Bilietas, leidžiantis patekti į aukštuomenės sambūrius, buvo pats Erichas Salomonas. Apsukrus ir mokantis bendrauti džentelmenas, išsilavinęs ir mokantis daug kalbų, turintis nepaprastai gerą nuojautą kiekvienoje situacijoje ir sugebantis virtuoziškai (ir gana dažnai – slaptai) naudotis savo fotoaparatu, kuris tarsi tapo to bilieto dalimi. Nuo 1928 m. Erichas Salomonas fotografavo „Ermanox“ fotoaparatu, su kuriuo jis pirmą kartą galėjo patalpų viduje fotografuoti be blykstės, tai yra nepastebėtas. Taip įžymius amžininkus jis galėjo fotografuoti tomis akimirkomis, kai jie nesijautė stebimi, už oficialaus protokolo ribų, kai jis buvo vienintelis juos stebintysis.

Barbara Klemm. Berlyno sienos griūtis, 1989 m. lapkričio 10 d. Barbara Klemm. Berlyno sienos griūtis, 1989 m. lapkričio 10 d. | © Barbara Klemm Barbaros Klemm fotografijos pasakoja istorijas. Dar daugiau – jos pasakoja naujųjų laikų istoriją. Jokia kita vokiečių fotografė nėra taip įamžinusi tokios daugybės paskutinių dešimtmečių Vokietijos ir kitų šalių įvykių ir asmenybių kaip tai padarė Barbara Klemm. Jos nuotraukos vaizduoja politikus ir demonstrantus, susitikimus Vokietijos federalinėje kanceliarijoje ir XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje vykusio studentų judėjimo akimirkas. Jose galima pajusti tiek visuomenės ir politines nuotaikas, tiek ir asmeninius išgyvenimus. Maištavimą, bejėgiškumą ir liūdesį, tikėjimą ir pasipriešinimą, o taip pat ir griovius bei sienas tarp valdančiųjų ir valdomųjų, tarp Rytų ir Vakarų, vargšų ir turtingųjų, tarp vietinių ir svetimšalių, tarp jaunų ir senų.

Paroda Klaipėdoje organizuojama bendradarbiaujant su Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriumi.

grįžti