Koncertas Pimpinone

Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ © Banchetto musicale

Sk, 2019.09.15

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Katedros a. 4
Vilnius

XIX-asis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“

Georg Philipp Telemann (1681–1767) opera-komedija
Libreto autorius Johann Philipp Praetorius (1696–1766)


Muzikos vadovė Alina Rotaru (Vokietija / Lietuva)
Režisierius Claudio Levati (Ispanija)
Kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė
Šviesų dailininkas Audrius Jankauskas

Atlikėjai
Vespeta: Julia Kirchner – sopranas (Vokietija)
Pimpinonė: Carsten Krüger – baritonas (Vokietija)
Pasiuntinys: Claudio Levati

Festivalio ansamblis:
Stefano Rossi – smuikas (Italija)
Laura Šarova – smuikas (Latvija)
Gediminas Dačinskas – altas
Darius Stabinskas – violončelė
Jānis Stafeckis – kontrabosas (Latvija)
Fernando Olivas – teorba (Meksika / Vokietija)
Alina Rotaru – klavesinas

Georgas Philippas Telemannas buvo vienas žymiausių XVIII a. pradžios kompozitorių, nutiesęs tiltus tarp vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo epochų. Jis sukūrė „mišrųjį vokišką stilių“, kuriame susijungė vokiečių, prancūzų, italų ir lenkų muzikos stilistinės kryptys. Telemannas buvo pasaulio žmogus, finansiškai nepriklausomas, nepaprastai išprusęs, garsėjęs aštriu protu. Jo meninis palikimas – daugybė visų žanrų muzikos kūrinių, kurie laikomi itin reikšmingu istoriniu paveldu.

Operos „Pimpinonė“, arba „Nelygiavertės vedybos“, premjera įvyko 1725 m. Hamburge ir buvo labai pavykusi. Siužeto pagrindą sudaro šeimininko Pimpinonės ir tarnaitės Vespetos („vapsvutės“) flirtas ir kivirčai, skambantys vokiškai ir itališkai. Vespetos charakteris perteiktas populiariomis ano meto klišėmis – tai moteris, kuri stengiasi patekti į aukštesniąją klasę, sumani, manipuliuojanti, žaidžianti tol, kol jai tai naudinga. „Pimpinonė“ įkvėpė daugelį vėlesnių kūrinių, pavyzdžiui, Pergolesi operą „Tarnaitė ponia“.
 
XIX senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ programoje komiškoji opera „Pimpinone“ Lietuvoje bus atlikta pirmą kartą.
 
Projektą remia Goethe´s institutas Vilniuje

grįžti