Goethe’s instituto mainai
Iš Vilniaus į Kairą

Goethe’s instituto Vilniuje kultūros programų koordinatorė Auksė Bruverienė dvi savaites praleido Goethe’s institute Kaire. Šis vizitas – tai kultūrinio projekto „Carte Blanche. Kairas Vilniuje“ dalis. Šiame interviu Auksė dalinasi savo įspūdžiais ir patirtimis.
 

Kaip tu įsivaizdavai Egiptą prieš atvykdama čia?

Lietuviams Egiptas – tai visų pirma atostogų šalis, itin populiarios tokios vietos, kaip Šarm El Šeichas ir Hurgada. Tačiau aš pirmą kartą esu šiame kontinente. Daug girdėjau apie Egiptą, bet kažkokio konkretaus įvaizdžio apie šią šalį nebuvau susidariusi. O ir paties projekto (Carte Blanche. Kairas Vilniuje) tikslas yra keisti išankstinius nusistatymus, pažinti ir suprasti įvairius šalies aspektus.

Kas Kaire paliko tau giliausią įspūdį?

Buvo daug įdomių dalykų. Visgi apsilankymas priemiestyje „Zabalin“ (šiukšlių rinkėjų priemiestis Kaire) mane labiausiai sukrėtė. Tokio dalyko dar nebuvau regėjusi. Buvo sunku matyti tarp šiukšlių gyvenančius žmones, čia pat tas šiukšles rūšiuojančius. Taip pat ir nepriklausomų kultūros institucijų situaciją Egipte maniau esant sudėtingą, tačiau ne iki tokio laipsnio.

Ar radai bendrumų tarp Lietuvos ir Egipto?

Pradžioje mums buvo kiek sudėtinga prisitaikyti prie aplinkos. Vaizdai gatvėse juk visiškai kitokie nei Europoje. Tačiau po kokios savaitės aklimatizuojiesi ir pradedi pastebėti detales bei atskirus žmones.  Gali skirtis klimatas, drabužiai, žmonių išvaizda, tačiau giliau pažvelgus pamatai, kad iš tiesų skirtumai tarp skirtingų tautybių žmonių nėra tokie jau dideli. Čia gyvenančių žmonių tikslai ir svajonės yra labai panašios į lietuvių. Tai mes ir norime parodyti projektu „Carte Blanche“. Skirtumai išties nėra tokie jau dideli, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Projektu „Carte Blanche“ siekiama stiprinti tarpkultūrinius ryšius ir tarpusavio supratimą. Kaip manai, kaip pavyks įgyvendinti projekto tikslus?

Manau, kad labai svarbu yra skleisti informaciją apie šio regiono kultūrą ir visuomenės gyvenimą Vidurio ir Rytų Europoje. Lietuvoje išties per mažai žinome apie Egiptą, Jordaniją ar kitas arabiškojo regiono šalis bei jose gyvenančius žmones. Svarbu parodyti, kad čia gyvena ne vien tik „arabai“, besiveržiantys į Europą geresnio gyvenimo ieškoti, kad šiose šalyse taip pat verda įdomus gyvenimas. Aš esu įsitikinusi, kad visų išankstinių nusistatymų priežastis yra tiesiog žinių stoka. Tikiu, kad projektu „Carte Blanche“ pavyks atnešti daugiau žinių į Vidurio ir Rytų Europą bei suartinti šį regioną su arabiškuoju pasauliu.