ES institucijos
Sostinė

Briuseliui ES pirmiausia reiškia darbo vietas. Kas būtų, jei „Europos sostinėje“ – o kartu su ja ir tokiuose miestuose kaip Liuksemburgas ar Strasbūras – vieną dieną nebeliktų ES institucijų?

Eric Bonse, Briuselis

Iliustracija © Karolien Vanderstappen
Briuselyje besilankantiems turistams ekskursija po Europos Parlamentą yra privalomosios programos dalis, kaip ir „Atomiumo“ ar Didžiosios Aikštės (Grand-Place) aplankymas. Smalsuolius traukia ir ES Komisija, ir naujasis Tarybos pastatas Europos kvartale rue de la Loi gatvėje.

Ko būtų vertas Briuselis kaip „Europos sostinė“ be Europos Sąjungos ir jos institucijų? Šį klausimą bandė pasiaiškinti Turizmo informacijos centras – rezultatas buvo stulbinamas. Paaiškėjo, kad ekonomika jau seniai negali išsiversti be ES.

2015 m. paskelbtoje studijoje teigiama, kad Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos, kaip antai NATO, yra sukūrusios 121 tūkst. darbo vietų ir kasmet užtikrina 5 mlrd. eurų apyvartą. Europos nuopelnas – apie 17 proc. visų darbo vietų Briuselyje.

Tai neturėtų stebinti – ypač turint galvoje, kad be 32 tūkst. Europos Komisijos pareigūnų ir 751 Europos Parlamento nario yra dar tūkstančiai diplomatų, lobistų ir žurnalistų. Dauguma jų ne tik dirba Briuselyje, bet ir gyvena šiame mieste ar jo apylinkėse. „Europiečiai“ įsikūrę ne tik Eterbeke (Etterbeek), kur yra Europos kvartalas, bet ir vilų rajone Uklyje (Uccle) arba tokiuose studentų miesteliuose, kaip antai Ikselis (Ixelles). ES atneša naudos ir flamandiškoms vietovėms, Zaventemo oro uostui ir daugybei kitų infrastruktūros projektų.

Briuselis – ne vienintelis atvejis. Ministrų Taryba nuolat posėdžiauja Liuksemburge, o Europos Parlamentas kartą per mėnesį rengia sesijas Strasbūre. Prieš rinkimus ypač mėgstama kalbėti apie brangiai kainuojančias „cirko gastroles“. Tačiau šie ES posėdžiai – svarbus stimulas ekonomikai.

Kokios patrauklios yra ES institucijos, paaiškėjo po referendumo dėl breksito: pusė Europos varžėsi dėl Europos vaistų agentūros ir Europos bankų priežiūros institucijos, kurios buvo priverstos išsikelti iš Londono. Galiausiai laimė nusišypsojo Amsterdamui ir Paryžiui – buvo pasirinktas burtų kelias, nes nė viena ES šalis neketino savo noru atsisakyti galimybės tapti pelningų institucijų buveine.