Europa

Briuseliui ES pirmiausia reiškia darbo vietas. Kas būtų, jei „Europos sostinėje“ – o kartu su ja ir tokiuose miestuose kaip Liuksemburgas ar Strasbūras – vieną dieną nebeliktų ES institucijų?

Latvijai ekonominė parama atnešė ypač daug naudos palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis. O jei ši Baltijos valstybė niekada nebūtų jos gavusi?

ES programa „Erasmus“ suteikia studentams palankią galimybę vieną semestrą mokytis ir gyventi užsienio šalyje. Tai atneša naudos ne vienam miestui. O jei „Erasmus“ programai finansuoti būtų skiriama mažiau lėšų ar ji iš viso būtų nutraukta?

Keliaujant per ES, mūsų nebestabdo užkardai prie valstybių narių sienų. 1995 m. pasirašytas Šengeno susitarimas suteikia mums galimybę laisvai keliauti. O jei sienų kontrolė būtų atnaujinta?
 

Prancūzija inicijavo ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuri šiandien užtikrina maisto produktų įvairovę daugelyje šalių. Kas būtų, jei ES nebeskirtų paramos žemės ūkiui?

Nemažai vyresnio amžiaus britų persikėlė gyventi į Ispaniją, kad galėtų mėgautis saule: ES garantuoja, kad jam priklausančią pensiją žmogus gali gauti ir gyvendamas užsienyje. O kas būtų, jei britai nebepriklausytų ES?

Dar Stephenas Hawkingas žinojo – breksitas nepalankus britų mokslininkams. Kas būtų, jei ateityje jiems tektų atsisakyti ES finansavimo?

Tiek šalies viduje, tiek už jos ribų – nuo 2007 m. visoje Europos Sąjungoje pokalbiams telefonu ir mobiliųjų duomenų perdavimui taikomas vienodas tarifas. Kas būtų, jei tokiose šalyse kaip Italija ir toliau galiotų aukšti tarptinklinio ryšio tarifai?
 

Diskusijose apie Euro zonos krizę kai kurie įžvelgė Europos visuomenės užuomazgas. Po 2014 m. Europos Parlamento rinkimų visi atitokėjo. O jei ES iš viso nebūtų, ar mes vis dar drauge diskutuotume?
 

Vokiečių politologo ir istoriko Clauso Leggewie pranešimas, skaitytas Lietuvos publikai 2017 m. spalio 9 d. Atviros Lietuvos fondo salėje, Vilniuje.

Už romaną „Die Hauptstadt“ („Sostinė“) autorius pelnė svarbiausią knygų pramonės apdovanojimą. Tai knyga apie politinį gyvenimą Briuselyje, ginanti Europą be nacionalinių valstybių egoizmo.

Goetheʼs institutas pakvietė pasaulinio garso intelektualus iš daugiau kaip 40 šalių išdėstyti savo poziciją apie dabartinę pabėgėlių situaciją, jiems visiems buvo pateikta ta pati iš 21 klausimų sudaryta anketa. Pateikiame Leonido Donskio atsakymus.

Navidas Kermani – vienas ryžtingiausių vokiečių mąstytojų, glaudžiai susijęs su Goethe’s institutu. Interviu su Catherine Newmark jis dalinasi mintimis apie literatūrą ir politiką, grėsmę laisvei ir Europos perspektyvas.
 

Pirmuosius ekonominius „Brexito“ padarinius žmonės netruko pajusti. Artimiausiu metu padariniai bus pastebimi ir kultūros srityje. Goetheʼs instituto prezidentas Klausas Dieteris Lehmannas – apie būsimą kultūros įstaigų vaidmenį, finansavimo praradimą ir apie tai, kodėl išstojimas – ne išeitis.