Greita navigacija:
Iš karto pereiti prie turinio (Alt 1)Iš karto pereiti prie antraeilės navigacijos (Alt 3)Iš karto pereiti prie pagrindinės navigacijos (Alt 2)

ES paramos fondai
Nedidelė valstybė ir jūra

Latvijai ekonominė parama atnešė ypač daug naudos palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis. O jei ši Baltijos valstybė niekada nebūtų jos gavusi?

Eric Bonse

ES paramos fondai
Iliustracija: © Goethe-Institut / Zane Zlemeša

Tai vienas didžiausių Jeano-Claude’o Junckerio vadovaujamos Europos Komisijos pasiekimų: 2014 m. Komisijai perėmus vairą, investicijų ir augimo mastai Europoje gerokai išaugo. Prie to prisidėjo naujos programos – pavyzdžiui, Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kurio sukūrimą inicijavo J. C. Junckeris. Nuošalyje neliko ir senieji gerieji struktūriniai fondai.

Kaip viskas būtų susiklostę, jei šios paramos nebūtų buvę? Arba jei ES apskritai neegzistuotų? Vokietija greičiausiai būtų išgyvenusi, kadangi ši šalis jau keletą metų ir taip išsiskiria „palankia“ konjunktūra. Tačiau mažesnėms ES valstybėms, pavyzdžiui, Latvijai, tai būtų buvusi didelė problema. Tokios šalys priklausomos nuo išorės veiksnių, tad finansinių injekcijų iš Briuselio sulaukta pačiu laiku.

Dar prieš J. C. Junckeriui tampant Komisijos vadovu, Latvijai skirta ES struktūrinė parama pradėjo duoti vaisių. 2007–2013 m. laikotarpiu, pasinaudojus parama iš Briuselio, buvo parengti 123 nauji mokslinių tyrimų projektai. 160 įmonių pradėjo naujų produktų ar technologijų gamybą. Buvo padidintas 146 gyvenamųjų pastatų energetinis efektyvumas. Be to, atnaujinta 389,1 km Latvijos transporto tinklo kelių.

EFSI paramos lėšos padėjo Latvijos įmonėms išlikti ar tapti konkurencingoms ir pelningai diegti naujas technologijas.

Po 2014 m. pradėta skirti paramą pagal naująjį „Junckerio planą“ – ESIF. Šios paramos lėšos padėjo Latvijos įmonėms išlikti ar tapti konkurencingoms ir pelningai diegti naujas technologijas. Pavyzdžiui, Latvijos elektronikos sistemų projektavimo ir gamybos įmonė „HansaMatrix“ gavo 10 mln. eurų paramą.

Tai buvo pirmas kartas, kai ESIF parėmė privačią Latvijos įmonę. Prieš tai parama keletą kartų skirta per finansų tarpininkus ar valstybines institucijas. 2018 m. pabaigoje ši nedidelė Baltijos valstybė (atsižvelgiant į jos ekonominį pajėgumą) užėmė šeštą vietą pagal ESIF remiamas investicijas.

Paramą kaimo plėtrai taip pat skiria ES. Rezultatas išties įspūdingas: 2018 m. I ketvirtį Latvijos ekonomikos augimas buvo didžiausias visoje ES. Jis siekė 5,1 proc. ir pralenkė netgi Vokietiją. Be ES tokio rezultato būtų buvę sunku tikėtis.