Christiane Hütter
Žaidimai vienija pasaulius

Nuo 2012 m. pagal Goetheʼs instituto stipendijų programą kasmet po vieną menininką kelis mėnesius gyvena Nidos meno kolonijoje ir ten sukurtą projektą vėliau pristato Thomo Manno festivalio lankytojams. Šių metų birželį ir liepą Kuršių nerijoje praleis menininkė ir žaidimų kūrėja iš Berlyno Christiane Hütter. Čia ji ketina sukurti keletą Goetheʼs instituto projektui „Žaidimo instinktas“ tinkamų žaidimų, kuriuos vėliau bus galima žaisti šioje vietovėje.

Šiais vis sudėtingėjančiais laikais Christiane Hütter aprašo žaidimus kaip svarbią kultūros techniką naujų formų diskursui: žaisdami žmonės ne tik klausosi ar žiūri, bet ir sužino bei išmoksta daug dalykų, turi galimybę savo kailiu patirti, kaip veikia sistemos. Christiane Hütter įsitikinusi, kad žaidimuose derinamos skirtingos plotmės (tarpdalykiniai metodai, pavyzdžiui, mokslas ir menas arba įvairiausi medijų formatai), todėl žaidimai – puiki priemonė bendrauti, pakeisti suvokimo perspektyvą ar netgi sukelti empatiją. Žaidžiant žmonių pojūčiai ribotam laikui tarsi perkeliami į „online“ režimą, ir jais gali „dalintis“ visi žaidimo dalyviai. Žaisti reiškia drauge dalyvauti.

Suaugusiesiems skirti žaidimai, kurie žaidžiami viešojoje erdvėje, suteikia žmonėms galimybę kitaip pažvelgti į savo aplinką (ir kitaip ją naudoti). Postsocialistinėje Rytų Europoje viešos ir pusiau viešos erdvės turi visai kitokią istoriją nei Vakaruose. Todėl Christianei Hütter Nida atrodo ypač įdomi – tai audringą istoriją išgyvenusios postsocialistinės valstybės vietovė netoli išorinės Europos Sąjungos sienos. Čia atvyksta atostogauti ne tik šalies gyventojai, bet ir vokiečių poilsiautojai, turistai iš buvusios Sovietų Sąjungos ar lietuviai emigrantai iš viso pasaulio. Menininkai čia ieško įkvėpimo. Nustatant naujas, įprastoms schemoms prieštaraujančias taisykles, žaidimo dalyviams suteikiamos galimybės susitikti vieniems su kitais, nepaisant tradicinių sąsajų ar nuolatinių vaidmenų: o kodėl, pavyzdžiui, turistams nepakvietus vietos gyventojų į ekskursiją po viešbučio kambarius?

Niekas nekuria žaidimų, užsidaręs tyliame kambarėlyje: žaidimų kūrimas – tai visų pirma, jų testavimas, kartojimas ir vėl testavimas. Tam reikalingi realūs žmonės. Glaudžiai bendradarbiaudama su vietos žmonėmis (nesvarbu, ar tai būtų gyventojai, ar lankytojai), Christiane Hütter siekia ne tik geriau išgvildenti temą, bet ir paskatinti žmones aktyviai dalyvauti kuriant žaidimus. Procesas visada yra toks pat svarbus kaip ir rezultatas.

Atsižvelgdama į šiųmetinio Thomo Manno festivalio šūkį „Sąžinės proveržis“ Christiane Hütter ketina sukurti keletą žaidimų tokiomis temomis, kaip šiuolaikiniai manifestai, kova dėl tarptautinio bendro pagrindo (angl. „common ground“), sienų apsauga, chameleoniška pilietybė, kolektyvinė atmintis ar laikas kaip vertingiausia valiuta. Kokiais būdais šiandieninis menininkas (arba kiekvienas iš mūsų) gali daryti politinį poveikį? Ar tai privaloma? Ar būtina? Ir kokia kaina?

Žaidimai bus pristatomi Thomo Manno festivalyje, tačiau juos bus galima žaisti ir vėliau. Nidoje praleistą laiką ir kūrybos procesą Christiane Hütter ketina aprašyti tinklaraštyje futurewithplay.de.