Kūniškumas

Pusiau nuogas vyras ruošiasi mesti kamuolį, jo rankos plačiai ištiestos Nuotr. (fragmentas) © Kata Geibl

Akivaizdu – kūniškumo svarba sugrįžta. Buvo laikas kai kūnas tarsi buvo laikomas atsakingu už žmogaus silpnybes, pavyzdžiui disciplinos stoką („Silpname kūne – stipri dvasia“, „Jei kas ir klysta, tai kūnas“ ir t.t.). Tačiau šiuo metu kūnas tampa tuo, su kuo galima padaryti įspūdį ar parodyti galią. Juk savo išvaizdą tikrinantis ir tyrinėjantis žvilgsnis į vitriną bėgant pro šalį rodos yra tapęs tiesiog neišvengiama kasdienio gyvenimo norma. Šis žvilgsnis talpina savyje ne tik pasitikėjimą savo esama išvaizda, bet ir norą atrodyti kitaip. Štai pavyzdžiui klausimas, kurioje vietoje plaukų norėtųsi, o kurioje plaukuotuomas – atvirkščiai – visiškai neatrodo šauniai, yra tapęs tiesiog išvaizdos formavimo klausimu, paklūstančiu kūno savininko valiai.
Minėtam reiškiniui skiriame šį straipsnių rinkinį. Jame taip pat nagrinėsime klausimą, ar šis reiškinys apskritai yra teisingai konstatuotas. Straipsnių rinkinys bus pildomas.