Veiklos tyrimas – kitų ir savo vedamų pamokų stebėjimas ir refleksija
Praktiniai tyrimo projektai, siekiant sąmoningai išnagrinėti savo pamoką
Pamokų įrašai – autentiškų vokiečių kalbos pamokų, skirtų įvairioms tikslinėms grupėms, įrašai iš viso pasaulio
Supažindinimas su Jūsų pamokoms aktualiais principais
Veiklos tyrimas
Siekiant kuo geresnės mokytojų kvalifikacijos, orientuotos į praktiką, DLL programoje taikomi mokytojo veiklos tyrimo metodai. Tai reiškia, kad mokytojai per kvalifikacijos tobulinimo programą įgyja ne tik didaktinių žinių, bet ir nuolat yra raginami stebėti kitų ir savo pamokas, atpažinti ir išbandyti naujas pamokinės veiklos galimybes. Taip teorinės žinios papildo tyrinėjimu grindžiamą ir refleksyvųjį patirtinį mokymąsi.
Foto: Goethe-Institut
Praktiniai tyrimo projektai
Per kiekvieną DLL programos modulį mokytojai tiria savo pamokas. Praktiniai tyrimo projektai – tai galimybė mokytojams, remiantis tam tikrais klausimais, stebėti, įvertinti ir galbūt keisti savo pamoką.
Mokytojai turi galimybę dalyvauti gyvose diskusijose, išplėsti savo veiklos galimybes ir įgyti naujų įžvalgų, susijusių su įvairiomis pamokos situacijomis.
Tarp pamokų aprašų rasite Sarajevo Goethe’s institute nufilmuotą praktinio tyrimo projekto pritaikymo pavyzdį ir pristatymą.
Svarbi DLL programos dalis yra autentiškų vokiečių kalbos pamokų, skirtų įvairioms tikslinėms grupėms, vaizdo įrašai. Tai nėra pavyzdiniai pamokos modeliai, jie skirti suteikti galimybę pamokos refleksijai, atsižvelgiant į bendrą kontekstą.
Analizuojant konkrečią temą, galima lengvai parsisiųsti pamokų įrašus. Jie išsaugoti DVD diskuose, kuriuos rasite prie DLL modulių spausdintinės versijos, taip pat su QR kodais galite juos parsisiųsti į savo mobiliuosius įrenginius.
Per DLL kvalifikacijos tobulinimo programą mokytojai supažindinami su tokiais metodiniais-didaktiniais principais:
Orientuojantis į mokinius, atsižvelgiama į jų individualumą, interesus ir kalbos besimokančiųjų poreikius. Tai reiškia, kad naudoajnt įvairią mokymosi medžiagą ir darbo formas, atsižvelgiama į mokinių grupės ypatumus, o mokiniams gali būti pasiūlomos skirtingos užduotys ir jų atlikimo galimybės. Manoma, kad tai teigiamai veikia mokinių motyvaciją.
Aktyvinant mokinius, daroma prielaida, kad mokiniai, aktyviai dalyvaujantys pamokoje aptariant mokymosi temą, ją suvokia giliau, todėl galimai pasiekia geresnių mokymosi rezultatų. Aktyvūs mokiniai dalyvauja pamokinėje veikloje, užduodami klausimus, apibendrindami, jie diskutuoja tarpusavyje, patys atpažįsta kalbines struktūras arba bando aprašyti dėsningumus, jie atlieka organizacines ir mokymąsi skatinančias užduotis, o kai kada perima ir mokytojo vaidmenį. Aktyvūs mokiniai, atlikdami tam tikras užduotis, yra labiau motyvuoti ir labiau sutelkia dėmesį. Jiems pavyksta geriau suvokti, ką jie geba ir kaip jie mokosi kalbos.
Orientuojantis į interakciją, reikia, kad mokiniai per užduotis būtų skatinami bendradarbiauti. Tai reiškia, išreikšti savo požiūrį, įsiklausyti į kito nuomonę ir pan. Užduotys turi būti tokios, kurios skatintų mokinius jas atlikti su kitais, pavyzdžiui, per vaidmenų žaidimus, pasitelkiant įvairias socialines formas, arba tokios, kai atliekant užduotį, reikia dėl ko nors susiderėti, kitą kuo nors įtikinti arba pranešti ką nors, ko pašnekovas dar nežino.
Skatinant mokinio autonomiją, mokinys ugdomas sąmoningai reflektuoti savo mokymosi procesą. Nuo pat pradžių visais pamokoje priimamais sprendimais ir vykstančiais procesais turėtų būti siekiama kuo efektyviau panaudoti kalbas, kurias mokiniai jau moka, ir mokinių patirtį, taip pat pasiruošti kitų (užsienio) kalbų mokymuisi.
Kalbinė veikla visada vyksta tam tikrame kultūriškai paveiktame socialiniame kontekste. Todėl svarbu, kad pamokoje būtų sukurtos tokios mokymosi situacijos, per kurias mokiniai užsienio kalba galėtų patirti kultūrinius komunikacijos aspektus. Per tai suvokiama, kuo skiriasi ir kuo panaši jų pačių komunikacinė veikla. Idealiu atveju mokiniai įgyja žinių ir išmoksta komunikacinių strategijų, padedančių susiorientuoti vokiečiakalbių šalių gyvenimo tikrovėje.
Orientavimasis į užduotis glaudžiai susijęs su orientavimusi į veiklą. Remiantis šiuo principu, mokiniai turėtų susidurti su teminėmis užduotimis, susijusiomis su jų pačių gyvenimu arba su būsima kalbine veikla. Jie turi turėti galimybę atrasti „tikrus“ probleminius klausimus ir į juos atsakyti užsienio kalba. Naujų žodžių mokymasis ir gramatikos taisyklės gali būti reikalingi, tačiau nėra pagrindinis tikslas (kitaip nei, pavyzdžiui, atskirai atliekant gramatikos pratimus).
Mokiniai, besimokantys vokiečių kalbos, dažniausiai jau moka kitą užsienio kalbą, kuri gali jiems padėti greičiau atpažinti tam tikras vokiečių kalbos struktūras arba suprasti kai kurių žodžių reikšmes. Todėl, orientuojantis į daugiakalbystę, pamokoje reiktų ieškoti sąsajų su mokinių kalbos mokymosi ir komunikacinėmis patirtimis.
