Greita navigacija:

Iš karto pereiti prie turinio (Alt 1)Iš karto pereiti prie antraeilės navigacijos (Alt 3)Iš karto pereiti prie pagrindinės navigacijos (Alt 2)

Nuotolinė kalbos pamoka
Skaitmeninės technologijos kalbos pamokoje: nuotolinis mokymasis iki koronaviruso pandemijos, jos metu ir po pandemijos

Nuotolinis mokymasis koronaviruso pandemijos metu
Nuotolinis mokymasis koronaviruso pandemijos metu | Nuotr. Guido Hofmann, © unsplash

Ar galima sėkmingai mokytis kalbos nuotoliniu būdu, kai siaučia koronaviruso pandemija? Kokie iššūkiai laukia mokantis tik nuotoliniu būdu? Gilinamės į naujausius mokslinius tyrimus.

PD Dr. Marion Grein

Laikotarpis iki koronaviruso: tendencijos ir patarimai

Kalbant apie įprastas kalbos pamokas jau senokai atkreiptas dėmesys į būtinybę taikyti skaitmenines priemones (žr. M. Grein ir T. Strasser, 2019; M. Grein et al, 2019).

Darbas su skaitmeninėmis priemonėmis pagerina vizualinį dėmesį ir „selektyvų dėmesį, t. y. gebėjimą susikoncentruoti į svarbius dalykus ir eliminuoti trukdžius“ (C. Stevens ir D. Bavelier, 2012, žr. M. Bernsmann, 2019). Apskritai, tikslingomis pastangomis (skiriant apie 10 % veiklos laiko) skatinama besimokančiojo motyvacija. Pavyzdžiui, vizualinės diagnostikos metodais (funkcine magnetinio rezonanso tomografija) nustatyta, kad viena darbo kompiuteriu valanda daro teigiamą poveikį net moksleivių vizualiniams ir motoriniams gebėjimams (žr. J. Pujo et al., 2016).

Blended learning (mišrus mokymasis), t. y. didaktiniu požiūriu tinkamai paruošto virtualaus mokymosi turinio derinimas su kontaktiniu laiku taip pat jau pasitvirtino kaip prasminga ir sėkminga hibridinio mokymosi forma (žr. O. Lu et al., 2018). Siekiama šiuos abu elementus tarpusavyje suderinti taip, „kad būtų suteiktos galimybės veiksmingai ir sėkmingai mokytis, o besimokantysis būtų motyvuojamas“ (S. Kraft, 2003: 44). Rinkoje taip pat buvo siūlomi vien nuotoliniai kalbos kursai, tačiau jie sudarė tik nedidelę rinkos dalį. 2019 m. visų nuotolinių kursų, t. y., ne tik kalbos kursų, dalis Vokietijoje sudarė vos aštuonis procentus (žr. Statista, 2020).

Nuotolinės kalbos pamokos ir koronavirusas

Dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos kalbos pamokos taip pat persikėlė į virtualią erdvę ir sukėlė daugybei institucijų bei mokytojų visame pasaulyje daugybę iššūkių.
Kokie yra didžiausi iššūkiai ir į ką reikia atkreipti dėmesį?

1 iššūkis: virtuali erdvė

Esminis nuotolinių kalbos kursų sėkmės garantas yra motyvacija. Tyrimais aiškiai nustatyta, kad mokantis vien „nuotoliniu būdu“, t. y. dalyvaujant virtualiuose kursuose, tiek gebėjimas kaupti informaciją, tiek pirmiausia motyvacija, yra daug mažesnė negu įprastoje kalbos pamokoje. C.-M. Bawa (2016) parodo, kad, jeigu kursai vyksta tik nuotoliniu būdu, juose nubyra nuo 40 % iki 80 % besimokančiųjų, o įprastus kursus paprastai nustoja lankyti apie 10–20 % besimokančiųjų. Neurobiologiniai tyrimai rodo, kad virtualiose klasėse dėmesio kreivė mažėja (žr. C.-M. Chen et al., 2017).

Taigi, truputį panagrinėkime motyvacijos veiksnį. Atsižvelgiant į tai, kokiu tikslu ateinama į kalbos kursus, išskiriamos keturios skirtingos mokymosi motyvacijos rūšys (žr. E. Wild et al., 2001): interesas, vidinė ir išorinė motyvacija bei rezultatų siekimas.
Interesui pirmiausia būdinga, kad besimokantysis pamokos metu patiria teigiamas emocijas ir kalbos mokymuisi teikia didelę subjektyvią reikšmę, todėl paprastai mokosi neverčiamas (žr. S. Zander ir S. Heidig, 2020: 397).

Paprastai tariant, vidinė motyvacija – tai malonumas užsiimti kažkokia veikla, šiuo atveju – malonumas mokytis kalbos. Apie išorinę motyvaciją galima kalbėti tuomet, kai koncentruojamasi į tikėtinas pasekmes, pavyzdžiui, į sėkmingą pasirodymą per egzaminus arba į patenkintus tėvų lūkesčius, kai mokosi vaikai. 

Rezultatų siekimas iš principo susijęs su noru patikrinti savarankiškai pasiektų rezultatų kokybę.

Kalbant apie (realią ir virtualią) mokymosi aplinką tai reiškia, kad ir pats mokymasis turi būti „patrauklus“ (pvz., žaidžiant žaidimus, kurie padeda mokytis kalbos), kad turi būti pabrėžiama mokymosi prasmė (sąsaja su gyvenimu), ir kad yra būtinas teigiamas grįžtamasis ryšys. Vadinasi, svarbios yra ir grįžtamojo ryšio formos, ir galimybė patikrinti savo „rezultatus“.

Socialinė įtrauktis (per mokymosi aplinką) yra pagrindinė sąlyga, lemianti motyvaciją ir mokymosi džiaugsmą. Vadinamasis Distance Learning (nuotolinis mokymasis), t. y. virtuali kalbos pamoka, reikalauja socialinių mainų (žr. C.-M. Chen ir S. Jang, 2010). Mokymosi platformos padeda mokytojams ir mokiniams bendradarbiauti bei keistis informacija forumuose. Emociniu požiūriu šiuo atveju svarbus ne tik socialinių mainų dažnumas, bet ir pojūtis, kad turime kontaktinį asmenį.

Vis dėlto, kodėl nepakanka vien vaizdo ir pokalbių priemonių arba nuotolinių seminarų priemonių? J. Alexiou-Ray ir C. Bentley (2016) išaiškino, kad technologijų sukuriamą atstumą reikia atsverti stipriu kursų dalyvių bendrumo jausmu ir galimybe lengvai susisiekti su mokytojais.

Siekiant sustiprinti bendrystę, panaikinti izoliaciją tarp besimokančiųjų, užtikrinti patikimas struktūras ir koordinuoti sąveiką, būtina mainams skirta platforma. Kalbant apie atvirojo kodo, t. y. nemokamas, programas, galima naudotis daugybe mokymosi platformų. Mokymosi platforma „Moodle“ yra nemokama, ją valdyti paprasta, yra daug pagalbinių priemonių, o besimokantieji gali ja naudotis mobiliajame telefone. Be to, galima susikurti bendrą tinklaraštį arba Facebook tinklalapį.

Įprastoje kalbos pamokoje mokymosi sėkmei užtikrinti būtina mokytojo ir besimokančiojo sąveika, taip pat besimokančiųjų tarpusavio sąveika. Virtualioje klasėje šį sąveika yra smarkiai apribojama. Vis dėlto, net ją galima pagerinti naudojantis mokymosi platforma.

Motyvacija nuotolinėje pamokoje Motyvacija nuotolinėje pamokoje | © adobe.stock

2 iššūkis: mokymosi medžiaga

Šį iššūkį galima sušvelninti, jei leidžiama naudotis skaitmenizuotais mokomosios literatūros variantais. Žiūrint iš neurobiologinės perspektyvos svarbu, kad pratimas arba užduotis, kurią šiuo metu atliekame, būtų vizualiai pateikta, kad kursų dalyviai ekrane galėtų matyti, kur jie šiuo metu yra. Jei matome tik mokytojus ir kitus besimokančiuosius, ir girdime tik nurodymus, kaip antai „atsiverskite xy puslapį, 5 pratimą“, tuomet pernelyg apkraunamos smegenys, ypač kalbant apie pradedančiuosius.

3 iššūkis: pamokos struktūra

Kaip jau minėta, motyvaciją labiausiai skatina, vadinasi, ir mokymosi rezultatus gerina, „socialinė erdvė“ (mokymosi platforma). Realioje pamokoje „akis į akį“ paprastai ne vėliau kaip po 20 minučių keičiama socialinė forma, nes kitu atveju greitai sumažėja gebėjimas susikaupti. Iš esmės ir nuotolinėje pamokoje rekomenduojamas grupės dydis yra apie 12 dalyvių, kad besimokantieji turėtų pakankamai laiko aktyviai dalyvauti bendroje veikloje. Maždaug po 40 minučių, net jei mokytojas leidžia garso įrašus ir filmus, o dalyviai aktyviai dalyvauja, mokytojas integruoja apklausas ir pan., rekomenduojama užduotis pradėti skirstyti poroms ir mažoms grupelėms. Tokiu atveju mokymosi platforma vėl tampa svarbi: dalyviai, dirbdami poromis ar grupėmis, atlieka užduotį. Gautus rezultatus į įkelia į mokymosi platformą arba ja vėliau pasidalija virtualioje erdvėje. Dalyviai gali pakartoti išmoktą medžiagą ir patys paruošti užduočių lapus bei pademonstruoti kūrybinius sugebėjimus (žr. praktinius patarimus Interaktyvi skaitmenizuotos kalbos pamokos struktūra). Šiuo atveju ypač svarbu tiksliai suformuluoti užduotis, be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dalyviams nebūtų užkraunama pernelyg didelė našta, pavyzdžiui, skiriant jiems per daug užduočių.

4 iššūkis: praktinė patirtis ir laiko valdymas

Patiems mokytojams reikia mokytis, kad paskui netektų bijoti virtualios erdvės. Jiems reikia ir susipažinti su mokymosi platformomis, be kurios virtualus mokymasis daugumai besimokančiųjų atima motyvaciją, ir konkrečių mokymų apie daugybę nemokamų priemonių, kurias jie turės mokėti pristatyti besimokantiesiems, kad pastarieji jas aktyviai ir konstruktyviai pritaikytų pamokoje. Paruošti skaitmeninį mokymo turinį, net jei esate profesionalas, užtrunka žymiai ilgiau negu pasiruošti įprastai pamokai.

O kas toliau?

Atsižvelgiant į tai, kad virtualus mokymasis vertinamas vis palankiau, po koronaviruso pandemijos nuotolinis mokymasis vis labiau populiarės, tačiau net mokymosi platformos ir informacijos mainai jose negali visiškai kompensuoti socialinio kontakto trūkumo.
 

Literatūros nuorodos​

Alexiou-Ray, J. & Bentley, C. C. (2016). Faculty Professional Development for Quality Online Teaching. Journal of Distance Learning Administration, 18 (4), 1-16.

Bawa, P. (2016). Retention in online courses: Exploring issues and solutions - A literature review. SAGE Open, 6(1), 1-11. doi: 10.1177/2158244015621777

Bernsmann, Manuela (2019). Schule digital – Fokus Gehirn. Neurowissenschaftliche Erkenntnisse zur Wirkung neuer Medien. In: Gorr, Claudia & Bauer, Michael C. (Hrsg.) Gehirne unter Spannung. Kognition, Emotion und Identität im digitalen Zeitalter. Berlin & Heidelberg: Springer.

Chen, C.-M., Wang, J.-Y. and Yu, C.-M. (2017) Assessing the Attention Levels of Students by Using a Novel Attention Aware System Based on Brainwave Signals. British Journal of Educational Technology, 48, 348-369.

Grein, Marion & Strasser, Thomas (2019). Lernen mit digitalen Medien aus neurobiologischer und fremdsprachendidaktischer Sicht. Empfehlungen Goethe-Institut. Zagreb. 7-15.

Kraft, Susanne (2003). Blended Learning – ein Weg zur Integration von E-Learning und Präsenzlernen. In: REPORT 2/2003 Literatur und Forschungsreport Weiterbildung. 26. Jahrgang Erfahrungen mit Neuen Medien. DIE.

Lu, O., Huang, A., Huang, J., Lin, A., Ogata, H., & Yang, S. (2018). Applying Learning Analytics for the Early Prediction of Students' Academic Performance in Blended Learning. Journal of Educational Technology & Society, 21(2), 220-232. www.jstor.org/stable/26388400 [10.06.2020]

Pujo, J., Fenoll, R., Forns, J, & et al. (2016). Video Gaming in School Children – how much is enough? Annals of Neurology 22(8). https://doi.org/10.1002/ana.24745. [24.06.2020]

Wild, E., Hofer, M. & Pekrun, R. (2001). Psychologie des Lernens. In: Krapp, A. & Weidenmann, B. (Hrsg.) Pädagogische Psychologie. Weinheim: Beltz.

Zander, Steffi & Heidig, Steffi (2020). Motivationsdesign bei der Konzeption multimedialer Lernumgebungen. In: Niegemann, Helmut & Weinberger, Armin (Hrsg.) 2020. Handbuch Bildungstechnologie. Konzeption und Einsatz digitaler Lernumgebungen. Berlin: Springer Verlag. 393-415.