Vilniaus knygų mugė 2019
Felixo Ackermano diskusija su Kęstu Kirtikliu
2011–2016 metais Lietuvoje su šeima gyvenęs vokietis istorikas ir miesto antropologas Felixas Ackermannas patyrusiu žvilgsniu skrodžia kiaurai posovietinės visuomenės fasadus: pastatų, žmonių viešo elgesio, valstybės institucijų, paslaugų, o svarbiausia – kalbų ir tapatybių. Apie Lietuvą autorius pasakoja kaip nepaprastai įdėmus ir sąžiningas jos gyvenimo stebėtojas, atvykęs čia iš išorės, bet matantis ir suprantantis jos rūpesčius ir problemas iš vidaus. Siūlydamas gyvenimiškai autentišką, taikliai reflektuojantį ir literatūriškai įtaigų šiuolaikinės Lietuvos portretą autorius klausia skaitytojo: kaipgi čia yra – viskas labai blogai ar vis dėlto – liuks?
„Aš myliu Lietuvą, nes čia apie viską galima sakyti „liuks“, nors anaiptol ne viskas Lietuvoje yra liuks. Man visai liuks, kad aš galėjau penketą metų dirbti ir gyventi Vilniuje. Nors lietuviškai kalbu ir prasčiau už savo vaikus, bet juk tikrai liuks, kad aš apskritai bent jau suprantu šitą antrą pagal sunkumą pasaulyje kalbą, argi ne? Be išlygų liuks yra tai, kad mano dukters, vardu Emilia, pase gimimo vieta nurodyta „Wilna“. Druskininkų vandens parko sovietinė architektūra – liuks. Liuks yra Vilniaus universiteto bibliotekos Profesorių skaitykloje turėti savo rašomąjį stalą. Ir ypač liuks yra galėti gyventi Žvėryne. Man liuks buvo ir tai, kad aš Regitros dėka galėjau pažinti visą Lietuvą, mėgindamas vis kitoje jos vietoje gauti vairuotojo teises.“
Knygą vokiečių kalba 2017 m. išleido viena didžiausių Vokietijos leidyklų „Suhrkamp“. 2018 metų pabaigoje šią knygą lietuvių kalba išleido leidykla „Lapas“. Knygos vertimą parėmė Goethe’s Institutas. Vertėjas ir redaktorijus: Nerijus Šepetys.
Felix Ackermann
| © Jan Zappner
Felix Ackermann (g. 1978) yra istorikas, antropologas, baigė kultūros ir politikos studijas Viadrinos Europos universitete, taip pat Londono Ekonomikos ir Politikos mokslų universitete. 2008 m. jis apsigynė disertaciją apie etniškumą ir miesto erdvę XX a., jam suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. 2016 m. tapo Varšuvoje įsikūrusio Vokiečių istorijos instituto moksliniu darbuotoju ir šiuo metu tyrinėja kalėjimų istoriją Lietuvoje ir Lenkijoje Abiejų Tautų Respublikos padalijimų laikotarpiu bei rašo šia tema.
Kęstas Kirtiklis
| © Privat
Kęstas Kirtiklis (g. 1979) – filosofas, publicistas. 2009 m. Vilniaus universitete apsigynė disertaciją apie komunikacijos koncepcijas šiuolaikinėje filosofijoje. Šiuo metu VU dėsto filosofiją ir komunikacijos teoriją, taip pat yra Europos komunikacijos tyrimų ir edukacijos asociacijos Komunikacijos filosofijos sekcijos vadovo pavaduotojas. Rašo kultūros komentarus portale
15min.lt ir filosofijos populiarinimo straipsnius žurnaluose
Verslo klasė ir
Moteris.
grįžti
