Diskusijų forumas Krizė ir solidarumas šiandieninėje Europoje: ką gali literatūra?

Perspectives ir Kauno literatūros savaitė

Forume dalyvauja rašytojos Julia Fiedorczuk (Lenkija), Sabrina Janesch (Vokietija), Auður Ava Ólafsdóttir (Islandija), Jaryna Čornohuz (Ukraina).

Renginį moderuoja Merilando (JAV) universiteto vyriausioji mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė.

Kokį atsaką šiuolaikinė literatūra gali duoti į nūdienos viena paskui kitą sekančias krizes?  Kokią galią turi ji pati ir kam gali ją suteikti? Koks literatūros indėlis padedant susiorientuoti pasaulyje, kuriame daug žmonių jaučiasi nesaugiai ir netenka namų? Ar literatūra gali daugiau, nei tik liudyti mūsų laikų ir praeities krizes? O gal būtent to jau daugiau nei pakanka? Keturios autorės iš skirtingų Europos šalių kalbėsis apie literatūros galią ir poveikį šiais neramiais laikais.

JULIA FIEDORCZUK  (g. 1975) – lenkų prozininkė, poetė, vertėja ir tyrėja. Gimė  Varšuvoje, studijavo Varšuvos universitete, kur ir dėsto Amerikos literatūrą. Už poezijos rinkinį „Psalmės“ (Psalmy, 2018) apdovanota Wisławos Szymborskos premija. Išleido septynias prozos knygas, iš kurių išsiskiria romanas „Po saule“ (Pod słońcem, 2020), į lietuvių kalbą išverstas 2022-aisiais (vertė Kazys Uscila). Tai giminės saga, apimanti visą XX amžių. Polesės girios prieglobstyje gyvenančias lenkų ir baltarusių (rusėnų) bendruomenes keičia istorinės pervartos, bet nenutraukia jų ryšio su aplinka ir vienas kitu. Poetiško romano veikėjai yra ne tik dramatiškų likimų žmonės, bet ir gamta – upė, miškas, paukščiai.

SABRINA JANESCH (g. 1985) – vokiečių rašytoja. Studijavo kūrybinį rašymą, žurnalistiką ir filologiją Vokietijoje bei Lenkijoje. Išleido penkias kritikos ir skaitytojų įvertintas prozos knygas. Debiutinis Janesch romanas „Kacenbergo kalnai“ (Katzenberge, 2010) pasakoja apie jauną moterį, kuri po senelio mirties iškeliauja į Žemutinę Sileziją ieškoti šeimos šaknų. Naujausias romanas „Sibiras“ (Sibir, 2023) taip pat paremtas autorės giminės istorija, Rusijos vokiečių išgyvenimais karo metu ir repatrijavus atgal į Vokietiją. Tai pasakojimas apie praeities šešėlius, apie tremtį ir tėvynės ieškojimą. 

AUÐUR AVA ÓLAFSDÓTTIR (g. 1958) – islandų rašytoja, poetė, dramaturgė. Studijavo italų literatūrą Bolonijos universitete Italijoje, istoriją ir literatūrą Islandijos universitete, meno istoriją Sorbonos universitete Paryžiuje. Dėstė meno istoriją Islandijos universitete. Pirmasis romanas „Pakylėtoji žemė“ (Upphækkuð jörð) išleistas 1998 m. Išgarsėjo po trečiojo romano „Atžala“ (Afleggjarinn, 2008). Jis nominuotas Šiaurės ministrų tarybos literatūros premijai ir pelnė Kanados Prix des libraires du Quebec (2011) premiją. Romanas „Randai“ (Ör, 2016) įvertintas Šiaurės ministrų tarybos literatūros premija, lietuviškai pasirodė 2019-aisiais (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, vertė Rasa Ruseckienė). Romano tema – kasdienybės ir karo palikti randai žmogaus sieloje ir kelio išlikti ieškojimas. Rašytojos kūriniams būdinga poetinė stilistika, gilios potekstės, švelnus humoras, netikėtos, paradoksalios pabaigos. Auður Ava Ólafsdóttir taip pat kuria tekstus islandų pop ir elektroninės muzikos grupei „Milkywhale“. 

JARYNA ČORNOHUZ (g. 1995) – ukrainiečių poetė, karo medikė ir žvalgė. 2019-aisiais Kyjivo universitete baigė Humanitarinių mokslų fakultetą ir įgijo filosofijos magistro laipsnį. Tais pačiais metais išėjo tarnauti į kariuomenę kaip karo medikė ir žvalgė. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, dalyvavo mūšiuose prie Popasnos, Mariupolio ir Bachmuto.
Čornohuz pirmoji poezijos knyga „Kaip riečiasi karo ratas“ (Як вигинається воєнне коло ) pasirodė 2020-aisiais. Antroji poezijos knyga „dasein: esaties gynyba“ (dasein: оборона присутності) išleista 2023-aisiais. Už šią knygą autorė pelnė Nacionalinę Taraso Ševčenkos premiją. Į lietuvių kalbą jos eilėraščius vertė Marius Burokas ir Jurgita Jasponytė.
 

grįžti