Haruno Farockio filmų retrospektyva

Harun Farocki Nuotr. (fragmentas): © Hertha Hurnaus

Kt, 2019.10.10 -
Sk, 2019.10.20

Vilnius / Kaunas

Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“

Harunas Farockis (1944–2014) – vienas žymiausių ir, be abejonės, įtakingiausių šiuolaikinių vokiečių menininkų ir kino kūrėjų. Festivalis pristato pirmąją išsamią vokiečių menininko filmų retrospektyvą Lietuvoje, kuri apims jo kūrybą nuo pirmųjų maištingų septintojo dešimtmečio filmų iki pačių vėlyviausių darbų, nagrinėjančių mediją, karo reprezentacijos formas ir vartotojų visuomenę. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje ir Kauno menininkų namuose rodoma programa sudaryta iš trijų ilgametražių ir keturių teminių trumpametražių filmų paprogramių: „Ką reiškia šis vaizdas?“, „Smurto vaizdai“, „Karo technologija“, „Vartotojiškos kultūros strategijos“. Retrospektyvą abiejuose miestuose atidarys rašytojo, kino kritiko bei Farockio kolegos Michaelio Bautes paskaita apie menininko kūrybą. Šiuolaikinio meno centre festivalio metu veiks speciali programą papildanti video instaliacija.

Retrospektyvą sudaro šie filmų seansai:

Ilgametražiai filmai:
  • „Revoliucijos videogramos“ (1992, 106 min.)
  • „Vaizdai iš kalėjimo“ (2000, 60 min.)
  • „Pasaulio vaizdai ir užrašai apie karą“ (1988, 75 min.)

Programa „Ką reiškia šis vaizdas“ (73 min.):
  • „Atidėjimas“ (2007, 40 min.)
  • „In-formuoti“ (2005, 16 min.)
  • „Sidabras ir kryžius“ (2010, 17 min.)

Programa „Smurto vaizdai“ (108 min.):
  • „Neužgesinama liepsna“ (1969, 25 min.)
  • „Tarp dviejų karų“ (1978, 83 min.)

Programa „Karo technologija“ (101 min.):
  • „Rimti žaidimai I: Vatsonas pašautas“ (2010, 8 min.)
  • „Rimti žaidimai II: Trys mirę“ (2010, 8 min.)
  • „Rimti žaidimai III: Imersija“ (2010, 8 min.)
  • „Rimti žaidimai IV: Saulė be šešėlio“ (2010, 20 min.)
  • „Karas per atstumą“ (2003, 58 min.)

Programa „Vartotojiškos kultūros strategijos“ (97 min.):
  • „Prekybcentrių visatos kūrėjai“ (2001, 72 min.)
  • „Atvaizdas“ (1983, 25 min.)

Retrospektyvą remia Goethe's institutas Vilniuje.  

grįžti